Dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos, Multikinuko seansai šiuo metu nevyksta.  

„Multikino“ darbuotojams žinomos visos mažųjų baimės apsilankius kino teatre pirmą kartą. Juk nevienas jų augina vaikus, kuriems kinas – tarsi antri namai. Todėl buvo nuspręsta – kiekvieną šeštadienį vieną rytinį seansą skirti patiems mažiausiems. Jo metu, skirtingai nei įprastuose kino seansuose, bus mažesnis garsas ir daugiau šviesos. O pabodus žiūrėti filmą, visada bus galima pabėgioti po salę, pažaisti su čia esančiais žaislais ir net pasisupti. Vaikams iki trejų metų bilietas nieko nekainuos, todėl nereikės krimstis, kad pinigai išleisti vėjais, kai teks iš kino teatro išeiti, nebaigus žiūrėti filmo.

 

KIEKVIENĄ ŠEŠTADIENĮ ANIMACINIS FILMAS 2D FORMATU, 11 VAL. KAINA TIK 5 EUR . VAIKUČIAI IKI 3 METŲ EINA NEMOKAMAI!
  
 >

Ko mažieji išsigąsta kine?

Dažnas vaikas įvairiais amžiaus tarpsniais turi vienokių ar kitokių baimių. Ir tai yra normalu. Nenormalu yra tik tuomet, kaitos baimės, virsdamos fobijomis, nebeleidžia gyventi normalaus gyvenimo, arba baimės neatitinka vaiko amžiaus. Taigi visiškai natūralu, kai dar neturintį trejų mažylį kino teatre gąsdina didelė erdvė, tamsa ir didesnis, nei jis yraįpratęs, garsas. Beje, jis yra neatsiejama kino dalis. Didelis garsas suteikia filmui įtaigumo ir padeda dar labiau paveikti žiūrovą, jo jausmus. Kiekvieno žmogaus jautrumo slenkstis garsui yra skirtingas, todėl skirtingai į jį ir reaguojame.
Būdami didelėje erdvėje, o ypač tamsoje, mažieji praranda kontrolės jausmą, jaučiasi nesaugūs. Todėl jiems labai svarbus fizinis kontaktas – fizinės ribos, kurios padeda nugalėti baimę. Tėvų apkabinimas šiuo atveju veikia tarsi vystyklas. Nors sėdėdamas tėčiui ar mamai ant kelių mažylis vis dar yra įsitempęs, tačiau jaučiasi gerokai saugiau. Atkreipkite dėmesį – net ir vyresni vaikai, kai juos sukausto baimė, stipriai atsiremia į kėdę. Ši taip pat leidžiapajusti fizines ribas ir suteikia saugumo.

Likti kino salėje ar išeiti?

Jei mažylis sako, kad jam yra baisu arba nejauku, vadinasi, taip ir yra. Vaikai nemąsto logiškai, o elgiasi taip, kaip jaučiasi. Todėl nevisuomet būtina, kad mažylis įvardytų savo nerimą. Užtenka pamatyti, kaip jis susigūžia, bando būti kuo arčiau mamos ar tėčio arba užsimerkęs ir užsikimšęs ausis įsikniaubia į jų glėbį. Baimė – tai signalas, kad vaikas jaučiasi nejaukiai. Todėl labai svarbu pastebėti tuos signalus, priimti jo jausmus, o ne sakyti: „Nebijok, pažiūrėk, kokia graži žuvytė, arba kokia juokinga ragana.“ Jei mažylis apkabintas arba atsisėdęs ant jūsų kelių nurimsta, galite ir toliau žiūrėti filmą. O jeigu ne, teks išeiti iš salės, kad netrukdytumėte mėgautis filmu kitiems žiūrovams. Salė nėra ta vieta, kur turėtume raminti vaiką. Gali būti, kad išėjęs į koridorių, mažylis greitai nurims. Tuomet paklauskite, ar jis nori grįžti žiūrėti filmo, ar jau norėtų vykti namo. Jei norės grįžti į kino salę, taip ir padarykite, tik nepulkite tamsoje ieškoti savo vietų, o stenkitės atsisėsti kur nors pakrašty, arčiau išėjimo, kad bet kada prireikus niekam netrukdydami galėtumėte išeiti. Nereikėtų bijoti tos akimirkos. Tai tiesiog reiškia, kad mažyliui eiti į kiną dar per anksti. Tačiau jis to įvykio tikrai nepamirš. Ir kai bus tam pasirengęs, jis jums apie tai primins, šįkart pats pasiūlydamas nueiti į kiną.

Psichologė
Rosita Pipirienė
Tel.: 8-685 15 118>

Didelio triukšmo žala – nepataisoma

Klausos ląstelės išsivysto dar iki gimimo ir, deja, neregeneruoja. Todėl svarbu žinoti, kad jos vidinėje ausyje yra jautrios įvairaus diapazono garsui – nuo šnabždesio iki didelio triukšmo. Triukšmas gali pažeisti klausos ląstelių standumą, vientisumą ir netgi sukeltijų žūtį. Stipraus garso paveiktos klausos ląstelės išskiria tam tikras medžiagas, kurios skatina vietinius uždegiminius procesus, ir tai darl abiau pažeidžia klausą. Beje, stiprus triukšmas gali ne tik paveikti klausą, bet ir sutrikdyti funkcijas centrinės klausos sistemos smegenyse. Įrodyta, kad ilgalaikis triukšmas kenkia klausai. Reikėtų žinoti, kad kiekvienas žmogus turi individualų jautrumą triukšmui. Todėl kas vienam gali būti labai kenksminga, kitam gali visai nepakenkti. Ūžesys ir laikinas klausos pablogėjimas – dažniausi triukšmo sukelti simptomai. Nustatyta, kad gyvenančių triukšmingame mieste žmonių klausa yra blogesnė. Stebėtina, bet nors dabartinis aplinkos triukšmas yra gerokai didesnis, šiandieniniai moksliniai tyrimai patvirtina – šiais laikais vaikai girdi taip pat gerai, kaip ir vaikai prieš 40–50 metų. Kino teatruose jungiamas didelis garsas taip pat gali būti žalingas bet kurio amžiaus vaikams, ypač dažnai besilankantiems kino teatre. Jis gali sukelti laikinus ar pastovius klausos pokyčius bei vaiko elgsenos pakitimus (nerimą, nemigą, irzlumą). Žinant apie neigiamą triukšmo poveikį klausai, reikėtų pasirūpinti savisauga.

Gydytoja otorinolaringologė
dr . Inga Julija Sruogienė

Trimačiai akiniai vaikui

Kino srityje ėmus naudoti 3D akinius, atsirado naujų elementų, pojūčių ir, žinoma, emocijų. Tėvai tuoj susigriebė: ar tai saugu ir sveika? Atminkite, kad tų akinių nuolat nenešiojame. Dėvimi porą valandų per dieną jie nekenkia. Tiesa, yra vaikų, kurie nemato trijų dimensijų vaizdo, todėl 3D seanso derėtų atsisakyti. Kaip suprasti, jog vaikas turi tokią problemą? Paprastai – vaikui žiūrėti tokio formato filmą tikriausiai nepatiks, jis gali dažnai nusiiminėti akinius. Taip kad kinas galbūt netgi padės išaiškinti regėjimo sutrikimus, tokius, kaip žvairumas, ambliopija (kai viena akytė „tingi“), vienos akies silpnaregystė. Beje, jei žvairumas tėvų nepastebimas, trimatis vaizdas gali jį sustiprinti. Jei jūsų nenuorama jau kurį laiką nešioja paprastus akinius, neatimkite iš jo malonumo pažiūrėti ir 3D formato filmą. Tik atminkite – visi, kurie nešioja akinius, 3D aksesuarą privalo „pabalnoti“ ant savo akinių. Trimačiui erdviniam vaizdui kurti skirtiems akiniams keliami įprast ihigienos reikalavimai: po kiekvieno seanso jie plaunami specialiose mašinose su tam skirtais skysčiais ,kad būtų pašalinti nešvarumai ir bakterijos. Paskui džiovinami. Akinių negalima valyti palto ar megztinio rankogaliais, nes subraižyti jie kenkia akims. Beje, po gero filmo neskubėkite lėkti į prekybos centrus, parduotuves ar prie kompiuterio. Pasivaikščiojimas parke, gryname ore, kur nedaug detalių, mažoms akims kur kas sveikiau. Tai bus puikus poilsis ir puiki galimybė aptarti matytą istoriją.

Gydytoja oftalmologė
Eglė Danielienė

Nesusidomėjęs anonsu, nesusidomės ir filmu

Kada geriausia pirmą kartą praverti kino salės duris, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Mat priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo jo brandos bei kino filmo, kurį jis ketina žiūrėti. Tik nereikėtų pamiršti, kad poros valandų filmą (kad ir koks jis būtų įdomus) trimetukui pažiūrėti nuo pradžios iki pabaigos dar bus sunku,nes vaikas negali taip ilgai išlaikyti sutelkto dėmesio. Todėl jei jam pabodo sėdėti, reikia leisti išeiti iš salės. O išėjus ir truputėlį pavaikštinėjus koridoriumi, paklausti, ar jis norėtų sugrįžti. Jei išgirsite neigiamą atsakymą, neverskite. Antraip kinas jam asocijuosis su kažkuo nemaloniu, ką jis būtinai turėjo padaryti. Tegu tai lieka maloni pramoga, į kurią jis norės grįžti, kai tam bus pasirengęs. Kada bus metas, vaikas aiškiai tai ir pasakys. Kartais taip nutinka, kad kažkuris kino filmas labai sudomina tėvelius, ir šiems atrodo, kad jis būtinai patiks ir jų atžalai. Tačiau tai, kas patinka tėčiui ar mamai, nebūtinai patiks vaikui. Arba jei patinka vienam vaikui, tai dar nereiškia, kad patiks ir jo bendraamžiui. Einant į kiną būtina atlikti nedidelius namų darbus – internete nesunkiai galima rasti tuo metu rodomų filmų anonsus, kuriuos reikėtų parodyti mažajam žiūrovui. Jei anonsas jo nesudomins, mažai tikėtina, kad sudomins ir ilgas poros valandų filmas, kuriam žiūrėti prireiks dar daugiau kantrybės.

„Multikino“rinkodaros vadovas
Raimundas Bilinskas

 

Straipsnį paruošė Renata Maslauskienė, žurnalas "Mažylis".