Plačiuosiuose ekranuose pasirodė filmas, kuris primins jums keletą itališkų dalykų: picą, ir kaip karštai ir užsispyrusiai galima pyktis! Ir kaip dešimtmečiais galima kariauti su kaimynais – lyg Romeo ir Džiuljetos istorijos būtų reikalingos išsaugoti iki šių dienų. Donaldo Petrie jums pristato „Mažosios Italijos“ („Little Italy“) kūrinį – tą, po kurio turbūt užsimanysite įsigyti bilietus į Italiją ir ją išgyventi savu kailiu.

Ir visai nesvarbu, kad šio filmo veiksmas vyksta ne pačioje Italijoje – pagrindinė herojė Niki (aktorė Emma Roberts) jau keletą metų siekia karjeros kulinarijos srityje Anglijoje, kur pasitaikius galimybei tapti prabangaus restorano šefe susiduria su problema – privalėjimu grįžti namo, į Kanadą, tam kad prasitęstų darbo vizą. O Mažoji Italija slepiasi būtent ten – Kanadoje. Italų šeimų užgyventas rajonas, nepamirštantis savų itališkų tradicijų. Tik štai Niki iš jo pabėgo dėl vieno dalyko – ilgus metus dvi šeimos kartu kūrusios picerijos verslą, daug metų atgal ėmė ir susipyko – tad draugystė virto atskirais restoranais ir nesibaigiančiais vaidais „per tvorą“. Pavargusi nuo to, manė visam laikui pabėgsianti į kitą šalį. Tik štai gudrusis likimas ima ir priverčia grįžti namo. Ir ne tik į vaidus, bet ir į nuo vaikystės teberusenančią meilę kaimynų sūnui.

Ši romantinė komedija tikrai nestebina įdomiais scenarijaus vingiais. Jau nuo pat pradžių galima nuspėti, kaip gi šis filmas baigsis. Tačiau pusantros valandos ėjimo filmo kulminacijos link irgi neprailgsta – komedijos pusė laimi visus laurus. Žiūrėjimą paįvairina šių dienų įvykių maišymas su prieš daugel metų vykusiais įvykiais – pagrindinių herojų Niki ir Leo (aktorius Hayden Christensen) vaikystės fragmentais, kuomet ilgamete nesantaika tarp šių herojų šeimų dar net nekvepėjo.  Tačiau dalis šių šeimų narių vis tiek išmoksta žongliruoti esama padėtimi ir kartu išlaikyti draugiškus ar intymius ryšius – senelių karta, Franka (aktorė Andrea Martin) ir Karlas (aktorius Danny Aiello) būtent tuo ir užsiima. Ir būtent jų vaidyba ir dialogai sukelia daugiausia juoko – personažai, kuriems tikrai netrūksta parako lygintis net su Beyonce ar Jay-Z (kuomet kalba apie sužadėtuves, ir kurių fragmentą galite išvysti ir filmo „treileryje“).

Aktorių vaidyba pasirodė su dvejopu prieskoniu – iš pradžių, tas neva itališkas manieringumas atrodo perspaustas ir trunka šiek tiek laiko prie jo priprasti. Gestikuliavimai ar rėkavimai, ir kiek banaloki dialogai – vėliau įsivažiuoja ir nebeatrodo kaip kritikuotinas dalykas. Gal tik pagrindiniai aktoriai Emma ir Heyden sėdi tikrai savose rogėse ir neleidžia abejoti, kad jau nuo pirmų sekundžių gyvena savo herojų gyvenimus.

Režisieriui Donald Petrie tai ne pirmas blynas kurti romantinę komediją. Kaip ir ne pirmas blynas kurti picą – štai dar 1988-aisiais sukūrė picerijos gyvenimą rodantį filmą „Mistinė pica“ („Mystic Pizza“), kuriame, vieną iš pagrindinių vaidmenų atliko ir pati Julia Roberts. Po to sekė legendiniai „Bambekliai“ („Grumpy Old Man“). Kurie picos jau nebekepė. „Mis slaptoji agentė“ („Miss Congeniality“) ir „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“ („How to lose a guy in 10 days“) – irgi šio režisieriaus kūriniai. Ir štai po ilgesnės pertraukos, į ilgametražių romantinių komedijų rinką grįžta vėl kepdamas. Turbūt jam tai visgi sekasi – šiame filme rodoma tikrai nemažai picų, jų gamybos vingrybių, kad sėdintiems salėje seilės šiek tiek kaupiasi, tačiau lyg tie debesys kaupiasi ir mintys, kur gauti šio iš Italijos kilusio skanumyno vos seansui pasibaigus.

Apibendrinant – šis filmas jums patiks, jei norėsite tiesiog pasijuokti, o ne neįpareigoti savo galvos sprendimų paieškomis žiūrint kokį nors trilerį. Linksmas, su juoktis ir juokinti nebijančiais aktoriais ir dialogais, ryškiomis spalvomis ir net per ekraną užsiuodžiančiais picos kvapais. Ateikit į seansą pavalgę, ar slapta rankinėje įsinešę kokį picos gabalaitį – nes kitaip arba kartu su gurgiančiu pilvu nesulauksite filmo pabaigos, arba užsimanysite ją išragauti šio kepinio tėvynėje. Tai filmas apie meilę ir jos triumfą. Ir apie meilę picai.