Ketvirtojo XVII a. dešimtmečio Amsterdamas. Jauna našlaitė Sofija, globojama vienuolyno vyresniosios, prievarta ištekinama už vieno turtingiausių miesto pirklių Cornelio Sandvoorto. Turtus pirkliui padėjo susikrauti Amsterdamą apėmusi tulpių karštinė. Tuo metu naujos nuostabaus grožio gėlės kaitino vaizduotę ir plėšė pinigines. Už vieną retos rūšies tulpės svogūnėlį karštinės piko metais (1637 m.) buvo mokamos sumos, dešimt kartų viršijančios metines nagingo amatininko pajamas.

Besididžiuodamas jauna gražia žmona, pirklys užsako nutapyti jos portretą. Tarp neturtingo, bet talentingo dailininko Jano ir jaunosios Sofijos netrukus įsiplieskia meilė. Jaunuoliai priversti slapstytis ir vogti retas švelnumo akimirkas, nes puikiai supranta, kad paprasčiausiai pabėgti nepavyks. Pavydus turtingas pirklys nepagailės nei laiko, nei išlaidų, kad susigrąžintų savo jaunąją žmoną. Suvokęs, kad prieš pinigus galima atsilaikyti tik pinigų pagalba, Janas nutaria pats įsibrauti į itin pelningą tulpių rinką. Aptaręs planą su mylimąja, Janas surenka visus turimus pinigus ir žengia lemtingą žingsnį, palaikomą tik vilties, jog apvaizdos dėka pavyks nugriebti gėlės svogūnėlį, sukrausiantį jiems turtus ir padovanosiantį laisvę.