Subombarduoti Ukrainos pastatai, Baalbeko šventykla Libane, pastatyta 60-aisiais mūsų eros metais, sprogdinamų uolienų ir žemės drebėjimo Turkijoje sugriautų miestų vaizdai, jau trisdešimt metų senovės šventyklos akmenis prižiūrintis vyras, monolitinių pastatų griaučiai ir betono nuolaužų krūvos, laukiančios, kol bus išvežtos ir panaudotos iš naujo, ir pagrindinė filmo persona – italų architektas ir dizaineris Michele de Lucchi, kurio sode iš akmenų dėliojamas simbolinis kraštovaizdžio elementas – ratas, į kurį nevalia įžengti jokiam žmogui. Jis skirtas civilizacijų išlikimo ir žlugimo apmąstymams. Taip režisierius Viktoras Kosakovskis kviečia žiūrovus leistis į filosofines ir poetines refleksijas apie senųjų ir naujųjų laikų architektūrą.