LLŠ'24 Buenos Airių panos (Reas)
Amžiaus cenzas: N-13 88 min.
Savo nugarą Eifelio bokšto tatuiruote paženklinusi Džoseli svajoja išmaišyti visą pasaulį. Deja, jaunos argentinietės gyvenimo kortos sumaišomos oro uoste įkliuvus su narkotikų siunta. Patupdyta už grotų, ji susiduria su Načio – translyčiu vyru, supažindinančiu Džoseli su kalėjimo moterimis ir „paniatkėmis“. Greitai ima aiškėti, kodėl čia galioja neįprastos taisyklės – skambant dainoms, grojant trankiai muzikai bei judant neprofesionalių aktorių klubams, margas buvusių kalinių kolektyvas iš naujo išgyvena Buenos Airių kalėjime patirtą kasdienybę.
Ekskalinės, ekskalėjimas, ekscentriški pasirodymai ir ekspresyvios asmenybės – antrajame Argentinos režisierės Lolos Arias pilnametražiame filme susipina karti tikrovė ir saldžios svajonės. Į atkuriamąją dokumentiką įpindama miuziklo elementus, režisierė trina žanrų ribas ir vaizduoja įvairiaspalvį gyvenimą moterų kalėjime – ne tik patirtą smurtą bei baimę, bet ir atrastą meilę, bendruomeniškumą bei džiaugsmą. Svarbu paminėti, kad „Buenos Airių panos“ yra daugiau nei filmas: jo idėja režisierei gimė vedant dirbtuves Argentinos moterų kalėjime, o iki socialinio projekto išsivysčiusi idėja netruko peržengti ir ekrano ribas – šiandien pagrindinės „Buenos Airių panų“ veikėjos keliauja aplink pasaulį su spektakliu „Los días afuera”.
Šioje programoje balansuojama tarp to, kas nesuvaidinta ir suvaidinta. Režisieriai tikrina mūsų suvokimo ribas – juk gyvename nebe vienos realybės pasaulyje. Čia išvysime ir filmą-socialinį projektą su realiomis ekskalinėmis, ir politinės rezistencijos kūrinį, ir ekologinę-filosofinę eseistiką apie gamtos ir žmogaus susidūrimą, ir netikėtus personažų transformacijų viražus. Šie filmai trina arba plečia kino apibrėžimą, tad žiūrovams teks išties įdomi užduotis šifruoti, kas filmuose tikra, o kas – ne visai.
Ispanų kalba, lietuviški subtitrai
Atsiprašome, šiai dienai seansų nėra
Atsiprašome, šiai dienai seansų nėra