Savaitgalio išvykai pasisukus tragiška linkme, avariją išgyvenusi Laura prieglobstį randa pas nepažįstamą moterį, tapusia nelaimės liudininke. Vokietijos kaime įsikūrusi Betė nustemba, kai sukrėsta, tačiau fiziškai beveik nenukentėjusi mergina atsisako vykti į ligoninę ir išreiškia norą likti jos namuose. Jaunos Berlyne muziką studijuojančios Lauros viešnagė, atrodo, grąžina Betės dienoms džiaugsmą ir prasmę, o viešniai tokie kasdienybės ritualai, kaip slyvų pyrago kepimas, kavos gėrimas ar važiavimas dviračiu, tampa sielą ir melancholiją gydančia terapija. Atrasdama ramybę ir harmoniją Laura tarytum ištirpsta svetimame gyvenime. Tačiau saulėtų dienų idilę ardo keisti smalsių praeivių žvilgsniai, Laura netyčia pavadinama kitu vardu, o Betės sūnus galiausiai prasitaria, kad šeima turi tamsią paslaptį.