Ilgus metus profesorius Ričardas stengėsi būti kitiems pavyzdžiu, gyventi dorai ir sąžiningai. Iki tol, kol jo gyvenimą iki pamatų sudrebina žinia apie nepagydomą ligą. Trumpam įbridęs į koledžo tvenkinį su visais batais ir kostiumu jis permąsto savo gyvenimą ir supranta, kad nuo šiol jo dienos bėgs kaip smėlis per pirštus greitai ir nesustabdomai. Jei gyventi liko nedaug, tegul gyvenimas būna linksmas ir nerūpestingas! Jis meta šalin senus įsitikinimus ir pradeda gyventi taip, kaip visada norėjo, bet nedrįso!