Recenzijos

Kurjeris - recenzija

Neabejoju, kad legendinio (vis dar) Clinto Eastwoodo pristatinėti nereikia, juk tai – neabejotinai viena ryškiausių šiandienos kino asmenybių. Per daugiau nei 50 metų trunkančią karjerą C. Eastwoodas sugebėjo atlikti virš 70 skirtingų vaidmenų filmuose ir serialuose, o kaip režisierius debiutavo dar 1971 metais.

Būdamas jau solidaus 88-erių metų amžiaus, C. Eastwoodas per 2018 m. pristatė net du naujausius režisūrinius darbus. Rašau „net du“, kadangi sulaukus tokio garbingo amžiaus šie skaičiai išties stebina. Pirmoji juosta buvo „Traukinys į Paryžių“  (angl. „The 15:17 to Paris“), o kiek pavėluotai ir jau peržengus į 2019 m. Lietuvoje debiutuoja „Kurjeris“ (angl. „The Mule“). Ir tai yra pirmasis filmas nuo 2008-ųjų „Gran Torino“, kuriame režisierius atliko ir pagrindinį vaidmenį.

Siužetas

Earlas Stone‘as (akt. Clintas Eastwoodas) jau aštuntąją dešimtį perkopęs sodininkas iš Ilinojaus valstijos. Visą gyvenimą paskyręs sodininkystei ir dėl užimtumo praleidęs svarbiausias šeimos akimirkas, Earlas yra vienišas ir paliktas už savo šeimos rato ribų. Negana to, senolį užklumpa ir finansinės bėdos – bankrutuoja jo verslas. Norėdamas pataisyti finansinę padėtį jis imasi netikėtai gauto pasiūlymo užsidirbti vairuojant. Po kurio laiko Earlas išsiaiškina, kad jo pervežami maži kroviniai yra narkotikai, o jo darbdavys – Meksikos narkotikų kartelis.

 Tikrasis El Tata

Nors filme ir nepamatysite teksto „paremta tikra istorija“, kiek plačiau pasidomėję juosta lengvai atrasite šūsnį straipsnių iš JAV dienraščių apie vyriausią žinomą narkotikų kurjerį Leonardą Sharpą. Meksikos kartelio pramintas El Tata (liet. „tėtis“), L. Sharpas apie dešimtmetį sėkmingai pristatinėjo kokainą ir buvo tapęs tikra nusikalstamo pasaulio legenda.

Antrojo Pasaulinio karo veteranas, gėlių fermos savininkas, lelijų fanatikas arba tiesiog senukas be jokios kriminalinės praeities – toks buvo tikrasis Leonardas Sharpas, kurį kovos su narkotikais skyriaus pareigūnai pričiupo 2011 m. vežant kiek mažiau nei 100 kilogramų kokaino savo kukliame pikape.

Darbas ar šeima?

Grįžtant prie Leonardo Sharpo atitikmens filme – Earlo Stone‘o, mes supažindinami su kiek kitokia istorija nei realybėje. Pagrindinis juostos personažas prasitaria, kad jis yra žmogus niekada neturintis plano B ir elgęsis taip, kaip jam atrodė geriausiai. Tuomet ir iškyla klausimas – ar darant tai, ką myli, ir nesižvalgant atgal, tu sąmoningai pasirenki tapti blogu tėvu ir vyru? Tokiu būdu pagrindinė juostos tema tampa darbo ir šeimos santykis, kurį Earlas ima lyginti savo galvoje kritiniais gyvenimo momentais, bet ne sėdėdamas už vairo ir dainuodamas nešvankias dainas.

Kiekvienam narkotikų reisui Earlas randa priežastį užsidirbti: po bankrutavusio verslo atimtas namas, anūkės vestuvės, uždarytas vietinis karo veteranų centras ir t.t. Visgi, po kurio laiko ima darytis aišku, jog nusikalstamas pasaulis ir pripažinimas iš naujo Earlui tampa daug svarbesniu dalyku nei uždirbami pinigai.

Atrodytų tai yra puikūs pamatai giliai pagrindinio personažo vidinei dramai, kurią deja išvystame tik filmo pabaigoje. Būtent todėl man atrodė keista, kodėl­ Earlas, darydamas gerą vardan šeimos ir draugų, nesusimąsto apie savo naujojo uždarbio pasekmes. Ar finansinė pagalba artimiesiems ir draugams atperka prisidėjimą prie galimai griaunamų tūkstančių gyvenimų? Kartu tai ir savotiška kova prieš savo tėvynę, kurią kadaise gynęs su ginklu, esi priverstas viską atiduoti bankams ir draudimo kompanijoms.

Dar norėtųsi paminėti ir kiek naivoką bei neįtikinantį Meksikos kartelio ir Earlo šeimos narių ir draugų atvaizdavimą. Juostos metu klausimas, iš kur senukas staiga prasimanė tiek pinigų, išgirstamas vos vieną kartą, o remiantis kitais televizijos ir filmų pavyzdžiais, rodomam meksikiečių narkotikų karteliui trūksta autentiškumo ir organizuotumo.

Aktoriai ir techninė juostos pusė

Prieš eidamas į filmą smarkiai abejojau 88-erių C. Eastwoodo galimybėmis kokybiškai atlikti pagrindinį vaidmenį, kartu dar režisuojant filmą. Galiu pasakyti, kad klydau. Nors kai kuriose scenose atrodė, kad C. Eastwoodui eiti ilgesnius atstumus yra tikrai sudėtinga, bet aktoriaus sąmoningumas ir vaidybos kokybė esant tokiame amžiuje nustebino gerąją prasme. Viename interviu teko girdėti kitų aktorių atsiliepimus apie nuotaikas už kameros, filmo kūrimo metu. Jaunoji aktorė Taissa Farminga užsiminė, kad filmuojant juostą visada tvyrojo ramybė ir C. Eastwoodas stengėsi, jog aktoriai tiesiog išliktų savimi.

„Kurjeryje“ taip pat nusifilmavo būrys Holivude žinomų žmonių: Bradley Cooperis, Laurence‘as Fishburne‘as, C.Eastwoodo dukra Alison Eastwood, Andy‘is Garcia, Diane West ir kiti. Iš paminėtųjų galėčiau išskirti nebent Earlo žmoną suvaidinusią Diane West, kuri žiūrovams leido pajusti visą skausmą išgyventą per ilgus santuokos metus.

Reziumuojant filmą

„Kurjeris“ – vietomis nuotaikingai ir su Clintui Eastwoodui būdinga ironija, papasakota kriminalinė istorija, sugražinanti Holivudo veteraną į režisieriaus ir pagrindinio aktoriaus rolę po 2008 m. filmo „Gran Torino“. Nors filmas kokybe pakankamai atsilieka nuo kitų C. Eastwoodo juostų, sukurtų vėlyvuoju karjeros laikotarpiu, tai bus lengva kriminalinė pramoga kine su nuspėjama istorija ir kokybiška vaidyba. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai ne paskutinis kino legendos pasirodymas kino pasaulyje.

Komentarai

Rašyti komentarą Kurjeris - recenzija

Norint komentuoti, prašome prisijungti ar registruotis.

komentarai|0

Kol kas komentarų nėra.