Sophia Lillies- strazdanota siaubo filmų princesė

Vasario 7-ąją Lietuvos kino teatruose žiūrovai stebės ekranizuotą Brolių Grimų istorijos interpretaciją „Jonukas ir Grytutė. Siaubo pasaka“ ir Sophios Lillies suvaidintą Grytutę. O po savaitės ši amerikiečių aktorė švęs savo 18 gimtadienį. Vos šešerius metus kine, o Sophia jau laikoma nauja žvaigžde, tikra „siaubukų“ princese.

Mažaūgė raudonplaukė strazdanė, rodos, idealiai tiktų paauglių ir jaunimo komedijoms, o ir humoro jausmu niujorkietė nesiskundžia. Tačiau sėkmę jai atnešė Beverlės Marš vaidmuo siaubo filme „Tas“ (It, 2017 m.), kuris yra Steveno Kingo knygos „Tai“ (It, 1986 m.) adaptacija.

Galbūt Sophios Lillies pasirodymas Ozo Perkinso filme „Jonukas ir Grytutė. Siaubo pasaka“ (Gretel & Hansel, 2020), kaip juokauja kinomanai, jau yra geras ženklas. Visi siaubo filmai ar televizijos serialai (kaip „Aštrūs daiktai, angl. Sharp Objects, HBO), kuriuose filmavosi Sophia, aktorei ir kino kūrėjams atnešė milijonus. Įdomu tai, kad filmuodamasi kinematografinėje vokiečių pasakos interpretacijoje ji kažkiek prisilietė prie savo šeimos šaknų. Šios, kaip įprasta Amerikai ir Niujorkui, yra gana margos, siekia net keturias Europos šalis- Airiją, Lenkiją, Švediją ir Vokietiją.

Marga ir dabartinė aktorės šeima. Sophia turi įbrolį Philipą, nes jos tėvai išsiskyrė ir sukūrė naujas šeimas, kai ji su dvyniu broliu Jake’u dar buvo visai maži. Ne viename interviu S. Lillies juokauja, kad kažkodėl kine jai tenka asocialūs ar smurtaujantys tėvai, nors savo šeimoje ji jaučiasi visiškai laiminga.

Be to, būtent patėvis ir pastūmėjo ją į kiną, paskatino lankyti Lee Strasbergo vardo Teatro ir kino institutą Niujorke. Vaidinti Sophia pradėjo nuo septynerių, o krikštą kine gavo 2014 metais Julie Taymor filme „Vasarvidžio nakties sapnas“, sukurtame pagal W. Shakespeare’o pjesę. Panašu, Sophiai sėkmę neša adaptuoti literatūros šedevrai, jau minėtas W. Shakespeare’as, S. Kingas ir Brolių Grimų užrašyta vokiečių liaudies pasaka, po dviejų šimtų metų nuo jos publikavimo vis sulaukianti naujų interpretacijų kine. Reikia tikėtis, kad ir Ozo Perkinso versija Sophiai bus sėkminga. Stilinga ji jau yra.

Atidūs žiūrovai įvertins Jonuko ir Grytutės bei raganos, jaunos ir senos, kostiumus. Kostiumų dizainerė Leonie Prendergast gerai padirbėjo, apgalvodama ir stilizuodama XIX amžiaus aprangą, pritaikydama ją XXI amžiaus žiūrovo akiai. Juos tikriausiai įvertino ir pati Sophia, graibstoma tokių pasaulio mados namų kaip DIOR. Jauna, garsi ir dar turi pinigų… Nenuostabu, kad mados kūrėjai nori patraukti ją į savo pusę, ir taip laimėti jaunos klientūros susidomėjimą.

Sophia pati domisi mada ir nepraleidžia Paryžiuje vykstančios Aukštosios mados savaitės, kur ji mėgaujasi ne vien naujausiais madų šou. Septyniolikmetė mėgsta vaikščiotis Prancūzijos sostinės gatvėmis, mėgautis maistu ir naujai užsimezgusiomis draugystėmis: „Pažįstame keletą žmonių, kurie čia gyvena ir gerai žino šį miestą. Nuostabu, kai galime su jais pasimatyti ir aplankyti jų mėgstamas vietas“.

Iš mokyklos suolo Sophia pataikė tiesiai į kino ir mados pasaulio viršūnę. S. Lillies pripažįsta, kad derinti filmavimą ir mokymąsi sunku, todėl ji džiaugiasi netrukus baigsianti vidurinę ir galėsianti atsidėti vien aktorystei. Ar praleistos pamokos neatsilieps jaunos aktorės išsilavinimui? Juk knygoms skaityti, netgi toms, pagal kurias statyti jos vaidinti filmai, lieka nedaug.
„Augdamas visada labai mėgau Brolių Grimų pasakas. Jos tokios senos ir gąsdinančios. Režisieriaus Ozo Perkinso požiūris į šią pasaką yra „nerealus“: jis sugebėjo originaliai pamatyti šią istoriją, scenografiją, kostiumus, šukuosenas ir grimą. O kur dar filmavimasis žiemą Airijoje… Manau, jam pavyko filme sukurti atmosferą, kuri yra kupina įvairovės, stebuklų, keistybių ir gąsdinanti tuo pačiu metu“, - naujausiais įspūdžiais pasidalijo Grytutės vaidmenį atlikusi Sophia.
Bet kaip ten su tom knygom? „Man labai patinka maginė fantastika (fantasy). Tiesą sakant, pradedu vis daugiau skaityti nemokslinės literatūros. Anksčiau labai mėgau mokomosios serijos „for Dummies“ knygas, nes visada norėjau susirasti nenaudingą hobį ir ko nors išmokti, ką tik viena galėčiau geriausiai padaryti, ir girčiausi visiems aplinkui“, - šmaikštavo septyniolikmetė aktorė.
Tačiau ji moka ne tik juokauti, bet ir susikaupti bei įsigilinti į rimtas temas, pavyzdžiui, kaip klimato atšilimas. Internete ji išreiškė palaikymą savo bendraamžiams, surengusiems piketą: „Manau nerealiai faina, kad jaunoji karta imasi atsakomybės. Užtenka stumdyti šią rimtą temą vis toliau nuo savęs. Kasdien turime kažką nuveikti, kad mažintume žmogaus daromą neigiamą poveikį gyvenamai aplinkai ir padėtume išsaugoti turimus gamtos resursus“.
Nuo knygų ir klimato atšilimo piketų Sophia visada sugrįžta prie kino. Ji vis svajoja suvaidinti filme apie niujorkiečius, gyvenančius jos gimto miesto centre, o ne priemiesčiuose. Ne pasakojantį apie narkotikų prekeivius ar smurtą, o „normalių“ Niujorko vaikų gyvenimą megapolio centre.
„Augti čia yra unikali patirtis. Mes nuo pat mažens turime labai daug laisvių. Iš pradinės perėję į pagrindinę mokyklą, daugelis mūsų patys važiuoja metro ar autobusais, išmoksta orientuotis savame mieste, - pasakoja S. Lillies ir apgailestauja, kad kol kas mėgstamiausias ir jos kasdienybę labiausiai atitinkantis filmas Whito Stillmano „Metropolitan“ yra kiek atgyvenęs: „Gaila, bet jis sukurtas jau senokai, devinto dešimtmečio pabaigoje. Dabar kasmet skelbiama, kad sukurta daugybė filmų vaikams, bet pasigendu filmų apie vaikus.“
Na, viename ji ką tik pabaigė filmuotis. Amerikoje „Jonuko ir Grytutės. Siaubo pasakos“ premjera įvyks sausio pabaigoje, o vasario 7-ąją – Lietuvoje. Ar siaubo filmo herojė pati ko nors bijo? „Suklysti. Labiausiai bijau suklysti, bet tai mane labiausiai ir įkvepia. Kai filmuojiesi, supranti, kad daug kas pastatyta ant kortos. Režisieriaus vizija, kitų aktorių karjera, daug pinigų. Todėl stengiuosi kuo geriau atlikti savo vaidmenį ir niekieno nenuvilti.“

Apie filmą: