Šių metų gegužės 2 d. pasaulis minėjo vieno žymiausių genijų žmonijos istorijoje – Leonardo da Vinčio – mirties 500-ąsias metines. Nedideliame Italijos Vinčio kaimelyje (iš čia ir pavardė, reiškianti „Leonardas iš Vinčio“) 1452 m. balandžio 15 d. gimusio Leonardo gyvenimo pradžia nežadėjo nieko gero: vaikas buvo nesantuokinis. XV amžiuje tai reiškė, kad jam – paprastos valstietės sūnui – mokslas yra nepasiekiamas. Laimė, ūgtelėjęs berniukas persikėlė gyventi pas tėvą (spėjama, pasiturintį notarą). Būtent tuomet ir atsiskleidė pirmieji Leonardo talentai, kuriuos pastebėjęs tėvas ėmė rimtai rūpintis sūnaus išsilavinimu.

Sulaukęs keturiolikos, Leonardo pradėjo mokytis pas garsų to meto Florencijos menininką Verrocchio. Talentingas berniukas greitai prisivijo ir pranoko savo globėją. Ėmęs nuobodžiauti, Leonardo pamažu pasinėrė į kitas jį dominusias sritis, neįprastai greitai jas perprasdamas, ištobulindamas ar netgi visiškai pakeisdamas bei reformuodamas. 67-erius metus gyvenęs Leonardo buvo puikus tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, architektas, inžinierius, išradėjas ir filosofas.

Garsiojo genijaus tėvynainių italų atkuriamosios dokumentikos filmas į Leonardo (aktorius Luca Argentero) gyvenimą žvelgia ne per sausų faktų, o per idėjų ir kūrybos prizmę. Nuolat besimainantis ir kvapą gniaužiantis renesanso kūrėjo vidinis pasaulis netikėčiausiomis priemonėmis ir meniniais sprendimais prieš žiūrovo akis pamažu formuoja sodrų nuostabaus tapytojo, įžvalgaus mokslininko ir savo laiką toli pralenkusio išradėjo bei genijaus paveikslą.

Vienas laukiamiausių šių metų meno tematikos filmų apie vieną didžiausių genijų žmonijos istorijoje „Aš esu Leonardo“ Lietuvoje pradedamas rodyti spalio 25 dieną.

Filmas italų kalba su lietuviškais subtitrais.