Naujojo dokumentinio filmo „Ąžuolo širdis“ pagrindinis herojus – kur kas jaunesnis: jam „tik“ 210 metų. Tačiau jis jau pakankamai suaugęs, kad taptų namais ar bent jau laikinu prieglobsčiu daugybei miško gyventojų – nuo voverių iki pelių, nuo šernų iki erelių, nuo skruzdėlių iki gyvačių.
Paskendę kasdienybės sraute mes dažniausiai neatkreipiame į tai dėmesio, bet apie tokį ąžuolą susiformavusi ekosistema yra viena didžiausių ir sudėtingiausių socialinių struktūrų pasaulyje. Čia susipina tiek įvairiausių gyvenimų, kad prieš juos nublanksta tirščiausiai apgyvendinti žmogiškieji megapoliai.
Pasinerkite į meistriškai prancūzų režisierių atskleistas istorijas, besisukančias apie girių karalių – ąžuolą. Kaimynystės džiaugsmai ir rūpesčiai, koegzistavimas ir kompromisai, solidarumas, išgyvenimas ir prieglobstis – visa tai ir daug daugiau nuostabiai nufilmuotoje odėje gamtai ir joje verdančiam gyvenimui.