Nors penktoji kažkokios serijos dalis dažniausiai iššaukia dūsavimą, mintyse sau užduodant klausimą „negi ir vėl?“, panašu, kad „Juros periodo“ serijai šis likimas bent jau kol kas negresia. Vien kiek reiškia tai, jog prieš trejetą metų pasirodžiusi pirmoji „Juros periodo pasaulio“ trilogijos dalis tapo ketvirtuoju visų laikų milijardą sugebėjusiu uždirbti filmu.

Nors po keturių ankstesnių filmų atrodo savaime suprantama, jog ir šįkart kino ekranuose mūsų lauks įspūdingo dydžio dinozaurai ir dar įspūdingesni specialieji efektai bei fantastikos pilnas nuotykių filmas su komedijos elementais, daugiausia klausimų serijos gerbėjams šiemet kelia naujausios dalies režisieriaus pasirinkimas. Šįkart į jo kėdę sėdo ispanų siaubo filmų ekspertas Juan Antonio Bayona, išgarsėjęs po juostos „Prieglauda“. Ar tai reiškia, jog ir „Juros periodo pasaulis“ šįkart bus kiek labiau gąsdinantis nei įprasta?

Siužetas

Filmo siužetas pasakoja istoriją praėjus ketveriems metams nuo „Juros periodo“ pramogų parko griūties Isla Nubur saloje. Ten jau tikrai nesutiksite ne vieno žmogaus, o didingose džiunglėse jau ilgą laiką karaliauja dar didingesni dinozaurai.

Veiksmas prasideda, kai kelerius metus trukusią ramybę dinozaurų saloje sudrumsčia žinia apie artėjančio ugnikalnio išsiveržimą. Nuo visą savo kely naikinančios lavos dinozaurus gelbėti pasiryžta buvusi pramogų parko vadovė Kler (akt. Bryce Dallas Howard) kartu su dinozaurų užkalbėtoju vadinamu (arba tiesiog gyvūnų biheivioristu) Ouvenu (akt. Chris Pratt). Visgi, nukeliavus į salą paaiškėja, jog geri norai – tik butaforiniai, o moksliniu būdu į žemę sugrąžinti priešistoriniai gyvūnai savo gelbėtojus įspaudžia į spąstus, kur ir prasideda didieji nuotykiai.

Déjà vu

Natūralu, jog pasirodžius jau penktajai filmų serijos juostai (kol kas numatytos šešios – reikia tikėtis, jog „Juros periodo“ neištiks „Greitų ir įsiutusių“ likimas), palyginimo su ankstesnėmis dalimis išvengti beveik neįmanoma. Visai kaip ir ankstesniuose filmuose, taip ir šįkart juostos siužetas plėtojamas jau anksčiau matyta eiga – gana graži pradžia, padedanti įtikėti, jog pirmykščių gyvūnų sugrąžinimas į žemę nėra toks jau blogas sumanymas ir dinozaurai žmonių draugijoje gali gyventi draugiškai, tada iš kažkur atsiranda antagonistai ir užverda tikras chaosas, sugriaunantis pirmines nuostatas apie taikią dinozaurų ir žmonių draugystę. Taip pat, be ankstesnei daliai jau įprastos eigos, šiame filme sulaukiame dar vieno naujo išvestinio dinozauro – jis be abejo dar brutalesnis, didesnis ir vizualiai įspūdingesnis. Ir žinoma, kad naujasis dinozauras nekeltų tiek siaubo, fantastinis nuotykių trileris „palengvinamas“ komedijos ir romantikos elementais.

Sunku nepaminėti ir gana akivaizdžių siužeto detalių nuspėjamumo – turbūt niekas nesitiki, jog jau pirmąjį pusvalandį matoma pavojinga scena galėtų pasiglemžti pagrindinius filmo veikėjus, o trečią ar ketvirtą kartą nuo dinozaurų bėganti keliolikametė protagonistė – brutaliai praryta pirmykščių nasrų. Kalbant apie veikėjus, viena pagrindinių aktorių Bryce Dallas Howard, atliekanti Kler vaidmenį, ir vėl kas penkias minutes stebuklingu būdu randa progų patekti į mirtinus pavojus (tik šįkart avėdama jau nebe aukštakulnius),  o jos buvęs vaikinas Ouvenas, įkūnytas Chris Pratt, kiekvieną tą progą išnaudoja jos gelbėjimui. Kažkur matyta?

Kas naujo?

Skubu nuraminti – nors iš ankstesnės pastraipos gali pasirodyti, jog dežavu jausmas nepaliks viso filmo metu, viskas nėra taip blogai. Prie filmo komandos prisijungus ispanų režisieriui J. A. Bayona, filmas pateikia šiokių tokių naujienų.

Nors kiek akylesniems kino gerbėjams išmanant Bayona filmografiją ir ten besipuikuojantį šiurpų siaubo filmą „Prieglauda“, šią naujieną sunkiai pavadinsi netikėtumu, naujoji „Juros periodo pasaulio“ dalis išsiskiria didesne žiaurumo ir siaubo elementų koncentracija. Netgi būčiau linkusi filmą pavadinti kiek mažiau pritaikytu šeimai nei ankstesnės dalys – šįkart ekrane matysite daugiau kraujo ir ore besiplaikstančių kūno dalių.

Nauja ir tai, jog šioje dalyje kiek detaliau nei anksčiau analizuojamas mokslo ir žmogaus santykis. Nors ir ankstesnėse „Juros periodo“ serijos dalyse buvo galima justi moralios ir pamokančios istorijos prieskonį, kuomet žmogaus įsikišimas į natūralią gamtos dėsnių eigą gali sutrikdyti bendrą gerovę ir žmonijai, ir aplinkai, šioje dalyje žmogaus ir mokslo santykio klausimu pradedamas ir užbaigiamas visas filmas. Šįkart detaliau akcentuojama genetikos mokslo ir žmogaus intelekto pažanga, jų nenatūraliai išlaisvinta galia ir pasekmės, kurių atgal sugrąžinti jau neįmanoma.

Šiokia tokia naujiena galima pavadinti ir labiau išplėtotą žmogaus ir dinozauro santykį. Ši tema taip pat buvo paliesta jau ir pirmojoje „Juros periodo pasaulio“ dalyje, kuomet dinozaurai jau buvo pozicionuojami kaip išdresiruojami ir protaujantys gyvūnai. Visgi šioje dalyje vienu metu pajaučiau, jog dinozaurus pradedu matyti beveik taip pat, kaip širdį tirpdančius šuniukus iš prieglaudos – jie taip pat išgyvena emocijas, jie taip pat prisiriša prie žmogaus, jiems taip pat skauda ir man buvo tiek pat liūdna bei skaudu žiūrėti į jų skausmą. Taigi, panašu, kad dalis dinozaurų yra vaizduojami kaip pozityvūs veikėjai, kuriems filmo eigoje pajusite gana netikėtą empatiją.

Aktorių pasirodymas

Kalbant apie aktorių pasirinkimą ir pasirodymą naujojoje „Juros periodo pasaulio“ juostoje, juos lygiai taip pat būtų suskirstyti į dvi dalis – į „kažkur matyta“ ir „o, kažkas naujo“. Pirmiausia, apie jau matytus veidus. Šiame filme visai kaip ir ankstesniame pagrindinius vaidmenis atlieka jau minėti Bryce Dallas Howard ir Chris Pratt. Visai kaip ir ankstesnėse juostose buvusios Juros periodo parko šeimininkės vaidmenį atliekanti Howard pasirodys su aukštakulniais (sunku patikėti, bet juos raudonplaukė avės tik biure, nebe parke), elgsis gana plevėsiškai ir tiesiog šauksis savo partnerio Ouveno pagalbos. Ouveną įkūnijantis Chris Pratt taip pat beveik nepasikeitė nuo pirmosios „Juros periodo pasaulio“ dalies – tiek pat šmaikštus ir charizmatiškas, tačiau tikras savo profesijos specialistas. Filme epizodiškai pamatysite ir kone labiausiai su „Juros periodu“ besiasocijuojantį aktorių – Jeff Goldblum.

Atsakant į klausimą „kas naujo?“, kompaniją dinozaurų gelbėtojų porelei šįkart palaiko du nauji veikėjai – dinozaurų veterinarė Zia (akt. Daniella Pineda) ir moksliukas programuotojas Franklinas (akt. Justice Smith). Tiesmukiška, bet rūpestinga Zia ir visuomet į netinkamas situacijas netinkamu metu patenkantis kiek nevėkšliškas Franklinas juostai prideda siaubo elementams atsvarą sukuriančio žaismingumo bei dažnai tampa komedinių situacijų epicentru. Į antagonistų gretas pakviesti aktoriai Ted Levine, Toby Jones bei Rafe Spall, deja, bet išskirtinio dėmesio nenusipelnė – visų įkūnyti veikėjai buvo pakankamai tipiniai ir niekuo neišsiskiriantys blogiukai.

Daugiau natūralaus dydžio prototipų, mažiau kompiuterinių efektų

Be abejo, neįmanoma yra įvertinti „Juros periodo pasaulio“ neįvertinant techninės jo pusės. Dar prieš filmui pasirodant kino salėse, filmo kūrėjai ne kartą akcentavo, jog šįkart mūsų akis pasieks ne tik kaip įprasta kompiuterizuoti, bet ir visai kaip pirmuosiuose filmuose natūralaus dydžio prototipų pagalba įkūnyti dinozaurai. Šis kokybinis skirtumas akivaizdžiai juntamas – kol ankstesnė serijos dalis susilaukė nemažai kritikos dėl perteklinio 3D grafikos naudojimo, naujausia juosta, panašu, atranda aukso vidurį, kuomet efektai neerzina, o idealiai tinka atmosferai kurti. Kalbant apie kitus išskirtinumus, dėmesį taip pat prikaustė iš arti filmuotos dinozaurų scenos – šįkart ekrane žiūrovai turi galimybę išvysti itin detalų dinozauro portretą nuo pat odos raukšlių iki dantų.

Vienintelis, mano galva, pervertintas techninės pusės elementas galėtų būti nebent muzika. Kol užsienio spaudoje teko matyti nemažai liaupsių garso takelio kūrėjui Michael Giacchino, pelniusiam „Oskarą“ už garso takelį filmui „Aukštyn“, mano nuomone šiame filme garso takelis buvo kiek per pompastiškas ir vietomis netgi erzinantis.

Reziumė

Nors iš pirmo žvilgsnio ir gali kilti abejonė, ką visgi naujo gali pasiūlyti jau penktas filmas apie „Juros periodo“ parką ir pasaulį, nustebti tikrai bus kur – bandydami neatitolti nuo milijonus uždirbusios filmų serijos, tačiau kartu siekdami bent kiek nustebinti žiūrovą, filmo kūrėjai sukūrė dramą, kuri turėtų sudominti ir sužadinti norą pamatyti ir paskutinę trilogijos dalį.

Jeigu vis dar ieškote atsakymo į klausimą, ar verta pamatyti šią naujausią „Juros periodo“ serijos juostą, galiu pabandyti Jums patarti. Filmas puikiai tiks siekiantiems kino salėje atsipalaiduoti ir tiesiog pasimėgauti 25 metus besitęsiančia pirmykščio ir šiuolaikinio pasaulių susidūrimo istorija ir įspūdingais efektais, verčiančiais suabejoti, ar dinozaurai tikrai negalėtų egzistuoti tarp mūsų. Visgi, kaip ir bet kurios kitos fantastinės juostos atveju, taip ir čia tikrai neverta ieškoti logikos klaidų ar mokslinio pagrindimo kai kuriems faktams paaiškinti – kuo mažiau apie tai galvosite, tuo labiau pasimėgausite. Ir net nesvarbu, ar matėte bet kurią ankstesnę serijos dalį – „Juros periodo pasaulis: Kritusi karalystė“ istorija pasakojama taip, jog šią supras ir pamėgs net ir ankstesnių dalių nematę kino mėgėjai.