Bruno ir Malikas (aktoriai Vincent Cassel ir Reda Kateb) jau dvidešimt metų dirba su autizmo sindromą turinčiais žmonėmis, daugiausia vaikais. Jie susiduria su daugybe iššūkių: šis sindromas (ypač lengvesnės jo formos) toli gražu ne visuomet patenka į oficialias valstybinės medicinos programas; o medicininį draudimą turintys „ypatingieji“ irgi ne visuomet gauna tiek ir tokios pagalbos, kokia jiems reikalinga.

Besistengdami suteikti trūkstamą paramą, Bruno ir Malikas į savo programą įtraukia ir jaunuolius iš socialiai sudėtingų šeimų: išmokę reikalingų įgūdžių, jie tampa autizmo sindromą turinčių žmonių slaugais, globėjais ir bičiuliais. Filmo veikėjai susiduria su daugybe iššūkių ir pribloškiančių atradimų, ir tampa visas kliūtis nugalinčio žmogiškojo gerumo liudininkais.

Prancūzų kino kūrėjai Olivier Nakache ir Éric Toledano kartu dirba jau ketvirtį amžiaus – nuo 1995-ųjų. Bičiuliai ne tik režisuoja, bet paprastai savo filmams rašo ir scenarijus. Be kelių trumpametražių juostų, jų filmografijoje – jau šeši pilno metražo filmai, iš kurių garsiausias, be abejo, yra „Neliečiamieji“, tapęs tikru hitu ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje.

„Neliečiamuosiuose“ su neprilygstamu humoru ir lengvumu papasakoję paralyžuoto žmogaus ir jo pagalbininko istoriją, O. Nakache ir É. Toledano „Ypatinguosiuose“ nagrinėja ne ką lengvesnę temą: autizmą. Po pernykščio Kanų kino festivalio (ten įvyko filmo premjera) žiūrovai vienbalsiai sutiko, kad tiek savo gilumu, tiek lengvumu ir humoru naujasis bičiulių darbas nė kiek nenusileidžia, o gal ir pranoksta „Neliečiamuosius“.

Kaip ir „Neliečiamieji“, šis filmas taip pat paremtas tikrais faktais: Bruno prototipas realiame gyvenime – Stephane Benhamou – prieš daugybę metų rūpinosi režisieriaus É. Toledano šeimos nariu, turinčiu autizmo sindromą.

Filmas prancūzų kalba, su lietuviškais subtitrais.