Julija su tėvais gyvena į rojų panašioje Kroatijos saloje, bet jaučiasi lyg spąstuose. Ją erzina nuolat dėl nepasisekusios karjeros besiskundžiantis tėvas. Erzina ir motina, akivaizdžiai engiama tėvo, bet negebanti jam pasipriešinti. Vienintelė vieta, kur Julija jaučiasi laisva, yra jūra; matyt, todėl, kad įkūnija galimybę pabėgti. Sykį merginos gimtojoje saloje apsilanko senas tėvo draugas ir buvęs darbdavys. Jis priklauso kitam – tam Julijos geidžiamam – pasauliui, ir ji kiek įmanydama pasistengs ten patekti. Filmas Kanų kino festivalyje apdovanotas „Auksine kamera“ už geriausią debiutą.