Turbūt neatsirastų pasaulyje vaiko, kuris nebūtų girdėjęs istorijos apie beždžionių užaugintą žmonių vaiką - Tarzaną (arba kitaip - lordą Greistoką). Tarzanas gimė prieš šiek tiek daugiau nei šimtą metų - 1912-aisiais - amerikiečių rašytojo Edgar'o Rice'o Burroughs'o vaizduotėje. Knygai „Tarzanas. Beždžionių žmogus" sulaukus didžiulės sėkmės, rašytojas iki savo mirties 1950-aisiais metais parašė dar 19 pasakojimų apie džiunglėse išaugintą berniuką.

Afrikos glūdumoje sudužus sraigtasparniui, žūsta kompanijos „Greystoke Industries" vadovas, turtingas filantropas bei mokslininkas Džonas Greistokas ir jo žmona Alisa. Kartu skridęs trimetis jų sūnus Džonas jaunesnysis išlieka gyvas, tačiau yra pasmerktas mirčiai, kadangi juo galinčių pasirūpinti suaugusiųjų nebėra. Tačiau berniukui nusišypso laimė: jį suranda geraširdė gorila Kala ir ima auginti kaip savo vaiką.

Bėga metai, Tarzanas iš berniuko tampa vyru. Vieną dieną gimtosiose džiunglėse sutikus gražuolę Džeinę, būsimojo lordo Greistoko gyvenimas ima keistis: jis ima pažinti žmonių pasaulį. Netrukus paaiškėjus jo tapatybei, kompaniją „Greystoke Industries" perėmęs klastingasis Viljamas Kleitonas supranta jam iškilusį pavojų ir pasiunčia į džiungles samdinių armiją, kurių veiksmai grasina Tarzano gimtųjų vietų sunaikinimu. Padedamas mylimosios, beždžionių žmogus stoja į kovą.