Šreko populiarumo banga jau seniai praėjo, Transformeriai irgi nebeneša tiek pinigų kaip anksčiau, tad „Paramount“ studijai labai reikia didelės ir pelningos frančizės. Gi kaip kitaip galima paaiškinti naują Terminatoriaus filmą, kai paskutinysis „Terminator: Genisys“ buvo toks prastas, kad numušė susidomėjimą šia serija į visišką dugną. Tačiau štai turime šeštąjį filmą „Terminatorius: Tamsus Likimas“ (angl. „Terminator: Dark Fate“) ir marketingas traukia visus triukus, kad tik sugrąžintų serijos mėgėjus. Vėl grįžta Arnoldas Švarcnegeris! Taip pat ir pirmoji Sara Konors Linda Hamilton! Ir paskutiniai trys frančizės filmai jau neegzistuoja, „Tamsus Likimas“ tęsia 1991-ų metų „Terminatorius: Teisingumo Diena“ (angl. „Terminator: Judgment Day“) istoriją. Šitiek visko, o ar nepamiršo jie ir gerą filmą sukurti?

Po „Teisingumo Dienos“ įvykių Sara Konors (Linda Hamilton) sustabdė apokalipsę ir išpranašauta diena taip ir neatėjo, tačiau praėjus dvidešimčiai metų, situacija kartojasi. Paprastos merginos Danielos (Natalia Reyes) gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai iš ateities atsiranda naujas, patobulintas terminatorius jos nužudyti. Šįkart ją apginti irgi iš ateities atkeliauja ne robotas, o patobulintas žmogus vardu Greisė (Mackenzie Davis). Taip pat prie komandos prisijungia ir profesionali terminatorių žudikė Sara Konors.

„Tamsus Likimas“ yra užstrigęs tarp pažįstamų ir klasikinių frančizės elementų bei noro papasakoti kažką naujo. Tiems, kurie tikėjosi, kad čia bus 1991-ųjų „Teisingumo Dienos“ tęsinys ar originalios istorijos trilogijos pabaiga, liks nepatenkinti, nes šis filmas labiau jaučiasi kaip tikras perdirbinys, tik su senaisiais veikėjais. Atidaromoji scena visiškai nušluoja žaidimų lentą ir paruošia seriją naujoms istorijoms, tačiau tenka nusivilti pamačius, kad tos naujos istorijos… yra visiškai nieko naujo. Pagrindinis blogis dabar vadinasi ne Skynet, o Legionas, tačiau funkcionuoja lygiai taip pat. Vėl siunčiamas skystas terminatorius, šįkart juodos spalvos ir su keliais patobulinimais, bet vis tiek funkcionuoja taip pat. Nepaisant visko, kas įvyko „Teisingumo Dienoje“, vėl turime tą pačią apokalipsę, tą patį pasipriešinimą, tą pačią Sarą Konors, kurios vardas šįkart yra Daniela, bet ji vėl eina per tą pačią kelionę kaip ir originalioji veikėja. Vienintelis teigiamas papildymas yra Greisė – stipri ir ryžtinga veikėja tiek veiksmo scenose, tiek visur kitur. Vis dėlto galima suprasti kodėl James’as Cameron‘as, kuris šįkart atlieka prodiuserio darbą, nebegrįžo režisuoti po antrojo filmo – šeštoji dalis jaučiasi išsikvėpus, stinganti šviežių idėjų ir tiesiog atrodo, kad jau nieko naujo nebegalima įskiepyti į šią frančizę.

Todėl „Tamsus Likimas“ tampa kur kas geresnis kai vadžias į rankas paima seni ir pažįstami veikėjai. Linda Hamilton išlieka tokia pat kieta ir puikiai susižaidžia su naujomis herojėmis. Tuo tarpu A. Švarcnegerio pasirodymo reikia palaukti ir jo įrašymas į istoriją turi klišumo, bet filmas iškart pasidaro smagesnis kai jis ekrane. Vėl matyti Sarą Konors ir T-800 ekrane yra malonumas ir šiame filme jie turi įdomią dinamiką, kuri perspjauna visus naujus istorijos elementus. Ir, žinoma, kažkas pasakys „I‘ll be back“. Nes reikia.

Siužeto struktūra, „Tamsus Likimas“ geriausiai atkartoja „Teisingumo Dienos“ paprastumą. Yra nesustabdomas terminatorius, kuris visada kažkaip suranda pagrindinius veikėjus ir visas filmas yra dviejų valandų gaudynės su intarpais atsikvėpimui. Veiksmo scenos yra didelės ir brangios, kiekviena labiau patrakusi už praeitą. Savo beprotiškomis situacijomis bei dideliu biudžetu, jos labiau slenka ties „Greitų ir Įsiutusių“ (angl. „Fast and Furious“) riba. Kartais žalio ekrano efektai pašlubuoja ar per daug įsijautusi kamera pameta veikėjus, tačiau apskritai, veiksmo scenos, nuo greitų dvikovų šaltaisiais ginklais iki bombastiškos kovos krentančiame lėktuve, turi užtektintai smagumo ir yra pateikiamos su reikiama energija bei įtampa.

Šeštasis serijos filmas kaip niekad parodo frančizės išsikvėpimą, kai nauji istorijos elementai yra visiškai identiški seniesiems, bet kai filmas sugrįžta į pažįstamą teritoriją, jis tampa kur kas įdomesniu. L. Hamilton ir A. Švarcnegerio duetas išlieka stiprus, o patrakusios ir įtemptos veiksmo scenos įtraukia ir suvalgo dvi valandas stebėtinu greičiu. Vis dėlto, nors filmo pabaiga pasilieka vietos ateities projektams, tikrai sunku sugalvoti kur dar galima eiti su šia frančize ir ar ne geriau būtų pagaliau ją sustabdyti.