Drama „Triušio urvas“ – viena iš šių metų „Oskarų“ favoritų, jau atnešusi „Auksinio gaublio“ nominaciją pagrindinio vaidmens atlikėjai Nicolei Kidman. Tai įtaigus, viltingas, sąžiningas ir netikėtai šmaikštus portretas šeimos, ieškančios prasmės pačioje beprasmiškiausioje gyvenimo situacijoje – praradus vienintelį sūnų.

Filmas sukurtas pagal pripažinto amerikiečių dramaturgo Davido Lindsay-Abaire to paties pavadinimo pjesę, laimėjusią Brodvėjaus „Tony“ apdovanojimą bei Pulitzerio premiją geriausios dramos kategorijoje.

Gedinčių sutuoktinių vaidmenys jautrioje dramoje patikėti talentingiems Holivudo aktoriams – „Oskaro“ laureatei Nicole Kidman ir „Auksinio gaublio“ nominantui Aaronui Eckhartui. Būtent trapiosios australės galvoje ir gimė idėja, jog pjesę būtina perkelti ir į kino ekranus. Laikraštyje perskaičiusi pjesės recenziją, N. Kidman užsidegė noru ją tuojau pat pamatyti ir netrukus, sužavėta to, ką išvydo, jau gėrė kavą su pjesės autoriumi Abaire, tardamasi dėl kino scenarijaus. Stiprią filmo aktorių komandą papildo ir puiki kino veteranė – dviejų „Oskarų“ laureatė Dianne Wiest.

Vos prieš aštuonis mėnesius Beka (akt. Nicole Kidman) ir Hovardas (akt. Aaron Eckhartas) Norbertai buvo laiminga priemiesčio šeima, turinti viską apie ką tik galima pasvajoti. Šiandien jie – mažo sūnelio netekties prislėgti gedintys tėvai. Sutuoktinių gyvenimas pradeda panašėti į skausmo, atsiminimų, nevilties, ilgesio, kaltės, sarkazmo ir dėl likimo neteisybės sunkiai tramdomo pykčio labirintą, iš kurio, regis, išėjimo nebėra. O gal vis tik yra? Kaip tėvams įveikti vaiko netektį ir gyventi toliau? Ar tai įmanoma? Paguodos pora suskumba ieškoti kituose.

Dviems sužeistiems žmonėms teks iš naujo išmokti vienas į kitą pažvelgti be skausmingų prisiminimų šešėlio ir patikėti, kad ir net ir po tokių likimo išbandymų jų bendras gyvenimas gali tęstis drauge. Tačiau nepaprastai skaudžią temą nagrinėjantis filmas – ne apie mirtį, o apie gyvenimą. Įtaigioje ir jautrioje dramoje nestinga ne tik tokioje situacijoje natūralaus su skausmu sumišusio sarkazmo, bet ir nuoširdaus šmaikštumo – yra net ir netikėtai laiminga pabaiga.