Superherojai. Jų mūsų kino teatruose tikrai netrūksta. Net mažiau nei prieš mėnesį kino teatruose sulaukėme bene didingiausio superherojų epo, trečiosios „Keršytojų“ dalies, ir jau atrodė, kad geriau būti nebegali. Ir štai, po dviejų metų pertraukos į didžiuosius kino ekranus grįžta nepraustaburnis superblogiukas, šmaikštusis, nuovokusis, iki dantų apsiginklavęs sekso žaisliukas raudonu kostiumu Deadpoolas. Antrasis jo filmas žada ne ką prastesnes pramogas, bet ar tęsinys vertas pirmos dalies?

Antrasis filmas pasakoja apie tą patį Veidą Vilsoną, dabar jau puikiai žinomą Deadpoolo vardu, kuris ir toliau vykdo teisingumą savais, kiek neįprastais keliais. Po tam tikrų įvykių Veidas pabando prisidėti prie Iksmenų, tačiau galiausiai tai jį priveda prie atsisėdimo į kalėjimą kartu su paaugliu mutantu, trokštančiu keršto. Iš ateities atkeliavęs mutantas Kabelis bando pačiupti vaiką ir ištaisyti ateitį, kol ji dar neįvyko, o Deadpoolas, kartu su savo naujais kompanionais, bando jam sutrukdyti.

Antroji “Deadpoolo” dalis buvo patikėta naujam režisieriui, kuris dar visai neseniai debiutavo su „Atomine blondine“. Ir, kaip yra viešai skelbiama – vienintelis reikalavimas jam buvo tiesiog nesumauti filmo idėjos. Ir ar jam pavyko? TIKRAI TAIP. Filmas gavos tiesiog nuostabus. Be jokios abejonės, tai tikrai ne tik režisieriaus nuopelnas, bet ir visos kūrybinės grupės. Nepaisant to, jaučiamas veiksmo stilius, ypatingai artimų kovų, matomas būtent toks, kokį matėme „Atominėj blondinėj“. Labai artimas, daug veiksmo, žiaurumo ir kaip įmanoma daugiau kraujo. Na, o visa tai palydima fantastišku garso takeliui, tarkim Dolly Parton. Bet apie tai vėliau.

Scenarijus – tiesiog nepriekaištingas. Šiame filme, akivaizdu, nėra nieko rimto. Kad ir kaip rimtai viskas atrodytų, vis tiek tai yra lyg pasityčiojimas iš kažko – ar kitos filmų franšizės, ar kitų su pačiu veikėju susijusių istorijų, ar tiesiog juokas iš žmonių bukumo. Ketvirtos sienos laužymas jau tapo gana įprastas dalykas, tad taip nebestebina, bet tai vis tiek įdomu. Ir svarbiausia, visi filmo dialogai yra tiesiog nepriekaištingi, gerai surašyti, o ten, kur yra kažkokios spragos, jos akivaizdu padarytos specialiai, tam kad iš to būtų galima pasityčioti.

Gal ką reiktų paminėti – filmas, kaip beje ir pirmoji dalis, skirtas visiems. Pirmoji ir tikslinė auditorija – filmų gerbėjai, kurie žino daug visko, gali susigaudyti visose smulkmenose ir be sustojimo juoktis. Kita auditorija – realiai bet kas, turintis humoro jausmą ir mėgstantis gerus veiksmo filmus. Gal nebus taip labai juokinga, bet vis tiek turėtų prajuokinti bent kas kelias minutes. Na, o veiksmo čia netrūksta tikrai.

Bene geriausias dalykas būtent šiame filme yra tos kelios staigmenos, kurių tikrai negalima atskleisti. Be jokios abejonės, tai bus didžiausias džiaugsmas ir *gilaus įkvėpimo* atvejis, kai suvoksi, ką pamatai ekrane. Šiame filme buvo gal net 3 ar 4 vietos, kur visa salė tiesiog aiktelėjo. Ir tai buvo nuostabu. Beje, reiktų paminėti ir tai, kad ką matome filmo anonse, tikrai nėra visiškai tai, ką matome filme. Bet šitą taip pat bus galima suprasti tik pamačius filmą, o smulkiau į detales nesileisiu.

Techninė filmo pusė nepriekaištinga. Kad ir kokių klaidų buvo, jei tokių buvo, jų beveik neįmanoma pamatyti, nes visko ekrane tiek daug, tiek daug juokelių, vaizdų, situacijų, veiksmo, veikėjų ir dar bala žino ko, kad tiesiog viskas paima viršų ir smulkios klaidos nesimato. Bet, jau kaip minėta pradžioje, labiausiai džiugino garso takelis. Jis, ir vėl, kaip pirmame filme, vietomis visai nesiderino su ekrane matomais vaizdais, bet tiko tiesiog nepriekaištingai.

Ai, ir dar trumpai apie aktorius. Ryanas Reynoldsas puikus, Joshas Brolinas – fantastiškas, Zazie Beetz puikiai įsiliejo į komandą, Morena Baccarin atliko netikėtą rolę. Na, ir visi kiti aktoriai, iš esmės, pasirodė fantastiškai. Buvo be galo malonu stebėti jo pasirodymą.

Daugiau leistis į kalbas neverta. Galima tik pasakyti – eikite į kino teatrus. Žiūrėkit šį filmą. Ir žiūrėkite ne kartą. „Deadpool 2“ yra tiesiog nepriekaištingas tęsinys, kuris yra toks pat geras, kaip ir pirmas filmas. Dvejoti čia nereikia, nes viskas tame filme yra aukščiausiam lygy – nuo pirmo kadro iki paskutinės sekundės. Aš eisiu dar kartą, eikit ir jūs. Dabar, nes geresnės pramogos kine šiais metais dar nebuvo.