Prieš daugiau nei dešimt metų jaunas, neseniai trisdešimtmetį šventęs Kevinas turėjo idėją. Būdamas visiškas komiksų fanas jis norėjo sukurti kažką panašaus, ką jo dievukai Stanas Lee ir Jackas Kirby praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sukūrė komiksuose – bendrą visatą, kuri apjungtų daugelį herojų. Kevinas suprato, kad apart teisių į Iksmenus ir Žmogų-vorą, kompanija, kurioje jis dirba, turi galimybę į didžiuosius ekranus perkelti visus žymiausius savo veikėjus. Turėdamas idėją, jis ėmėsi veiksmo. Kevinas pradėjo siūlyti savo sumanymą – daug filmų apie skirtingus superdidvyrius, kol galiausiai, jie visi susitinka bendrame projekte. Kevino vadovas pabijo dėl savo reputacijos ir nusišalino. Taip, 33 metų Kevinas Feige‘is tampa „Marvel Studios“ prezidentu ir pradeda įgyvendinti savo svajonę.

Ne tik pagrindiniai komiksiniai konkurentai „DC“, o ir kitos kino studijos stengiasi kurti kažką panašaus į bendras visatas, bet viskas klumpa, griūna ir iki galo nepavyksta. O K. Feige‘io užkurta „Marvel“ kino mašina jau dešimt metų juda į priekį. Ne tik, kad nežada sustoti, bet ir toliau rengiasi šluoti visus konkurentus iš savo kelio.

Nors pradžia buvo rizikinga, tačiau pasiteisino. Aštuoniolika. Tiek filmų, iš kurių praktiškai visi (su keliomis išimtimis) yra sėkmingi, per dešimt metų mums padovanojo K. Feige‘is. Per tiek laiko „Marvel“ kino visata subūrė minias gerbėjų, kurios eina iš proto dėl kiekvieno naujo projekto, dėl kiekvieno naujo veikėjo pristatymo. Milijonai žmonių investavo ne tik savo pinigus, išleistus kino bilietams, bet ir savo sielas bei širdis į „Marvel“ filmus. Ir šių investicijų rezultatas – „Keršytojai. Begalybės karas“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Mūsų laikų kino epas, patinka jums tai, ar ne.

Trumpai apie siužetą

Ne kartą Žemę nuo įvairiausių grėsmių gelbėję legendiniai superdidvyriai Keršytojai dabar išsibarstę ne tik po visą pasaulį, bei ir po skirtingus kosmoso kampelius. Tačiau Kapitonui Amerikai, Torui, Geležiniam žmogui, Halkui ir kitiems neįprastų sugebėjimų turintiems herojams vėl privalu susivienyti, nes jiems teks susidurti su grėsmingiausiu iš visų priešininku – Tanosu. Planetas ir jų gyventojus iš savo kelio šluojantis žiaurusis titanas renka paslaptinguosius ir nepaprastą galią savyje talpinančius begalybės akmenis. Jei Tanosui pavyks surinkti juos visus, grėsmė iškils ne tik Žemės, bet ir visos visatos likimui.

„Marvel“ serialas

Visa „Marvel“ kino visata šiek tiek primena televizinį serialą ir „Begalybės karas“ šį panašumą tik dar labiau patvirtina. Šis filmas primena finalinę sezono seriją, kai pasibaigia vienas etapas, tačiau žinome, kad laukia dar vienas sezonas. Kūrinys atskleidžia atsakymus į dalį klausimų, tačiau taip pat užmina naujų mįslių, kurios masina ir vilioja laukti naujo sezono. Kadangi „Keršytojų“ finalas yra skeltas į dvi dalis, o „Begalybės karas“ yra pirmoji epiškos dualogijos, kuri užvers vieną kelią „Marvel“ kino visatoje, bet atvers kitą, tad ta paralelė su televizijos serialo striktūra jaučiama.

Jaučiama ji ir dėl to, kad jei nematėte ankstesnių serijų, broliai ir seserys, jums bus sunku. Pagalvokite patys, kas būtų, jei įsijungtumėte „Sopranų“ trečio sezono dvyliktą seriją ar „Sostų karų“ penkto sezono dešimtą seriją, nematę prieš tai nė vienos valandos šių televizinių kūrinių, ar kokią vieną pirmajame sezone. Juk niekas jums nepuls aiškinti kas tie veikėjai ir kokie jų santykiai. Žiūrovai į visą tai buvo vedami daugybę serijų prieš tai.

Tad tas pats reikalas yra ir su „Begalybės karu“. Visų visų filmų gal ir nėra būtina peržiūrėti, tačiau jei norite suprasti visus mūsų aptarinėjamos juostos niuansus, didžioji dalis šių komiksinių filmų jau turi būti jūsų matytų juostų archyve.

Supažindinimo su veikėjais, jų tobulinimo ir panašių fazių trečioji „Keršytojų“ dalis nepraeina, tad laikas išnaudojamas kitoms reikmėms, apie kurias šiek tiek vėliau. Pagalvokite logiškai, jei vystytumėme tolygiai apie penkiasdešimties superdidvyrių istorijas, tai „Begalybės karas“ didžiausio šio dešimtmečio filmo vardą pelnytų dėl per daug tiesioginių priežasčių.

Kai kurių veikėjų tarpusavio santykiai, replikos vienas kitam, susižvalgymai. Žiūrovui, kuris praleido didžiąją dalį „Marvel“ filmų serijos, šie momentai nieko nereikš. Dievaži, kai kurie veikėjai jiems nieko nereikš ir bus pirmą kartą matomi. Dėl to, pilna šio filmo dovanojama patirtis, visas jo potencialas atsiskleidžia tik tada, kai seki visą „Marvel“ serialo sezoną. Daugybė žiūrovų save investavo į šią kino visatą ir jų investicijų duodami dividendai ir yra „Begalybės karas“.

Žinoma, kartais su didingumu ir patosu yra kiek perspaudžiama. Tačiau tai paerzinti gali tik skeptiškesnį žiūrovą arba didelių investicijų į „Marvel“ kino banką nesunešusį individą. Hardkoriniams gerbėjams tokie momentai tik pramušė susižavėjimo lubas. O ir patiems juostos kūrėjams norėjosi tokių fanfaromis lydimų momentų. Juk tai brangiausias visų laikų filmas ir (kol kas) ambicingiausas K. Feige‘io užkurto svajonių fabriko produktas.

Blogietis, kurio ilgai laukėme

Nors šlovę ir garbę „Marvel“ visatos filmai užsitarnavo jau seniai, dauguma jų turėjo vieną didelį minusą – blankų pagrindinį blogietį. Su keliomis išimtimis, dauguma antagonistų buvo pilki, neįsimenantys, vienakrypčiai veikėjai, kurių vienpusiškumas buvo tie šaukšteliai deguto filmų serijos medaus statinėje.

Ir tada atėjo Tanosas. Neabejotinai geriausias iš visų „Marvel“ blogiečių. Nors apie jo egzistavimą ir galimus planus žinojome jau iš ankstesnių projektų, „Begalybės kare“ jis grojo pagrindiniu smuiku, o pats veikėjas perėjo keletą svarbių etapų.

Pirmiausia, tai grėsmingas priešininkas visai Keršytojų komandai. Jo galia ir žiaurumas atsiskleidžia nuo pirmųjų filmo akordų. Vien faktas, kad jo sustabdymui reikia visų superdidvyrių pagalbos, pats kalba už save, su kuo turime reikalą. Tanoso stiprybė gali tik augti, jei jam pavyks surinkti visus begalybės akmenis, o tuomet jis gali tapti praktiškai neįveikiamu priešininku. Jei kituose filmuose mes matome iš dalies pažeidžiamus piktadarius, kuriuos tikrai įmanoma nugalėti, Tanosas yra ta kliūtis, kuri atrodo sunkiai įveikiama net ir visam būriui galingiausių visos visatos kovotojų. Su lengva baime ir atsargumu į jį žvelgia ir pagrindiniai juostos herojai, o tai persiduoda ir žiūrovams.

Kadangi supažindinimui su superdidvyriais laiko nereikėjo, jį buvo galima išnaudoti Tanoso atskleidimui ir jo veikėjo vystymui. Ir tai buvo atlikta puikiai. Šis personažas atsiskleidė kaip kompleksiškas ir daugialypis individas (žinoma, kalbame apie veikėjų daugialypiškumą komiksinių filmų rėmuose). Tanosas nėra blogas tik dėl to, kad yra blogas. Jis turi aiškius motyvus, su kuriais esame supažindinami ir juos galime aiškiai suprasti. Tai veikėjas, kurio pateikimas yra labai įdomus tuo atžvilgiu, jog jo antagoniškumas šiek tiek nunyksta ir kai kurių žiūrovų akyse Tanosas gali nejučiomis iš piktadario tapti antiherojumi. Tai liudija ir tikrai nemaža dalis gerbėjų, kurie žavisi šiuo veikėjų ir net (!) gina jo pasirinkimus. Visa tai yra puikaus veikėjo išpildymo pasekmė, kai piktadariui suteikiama keletas asmenybės sluoksnių, kuriuose pinasi elgesio motyvai ir asmeninės dramos, su kuriomis susitapatinti gali ir dalis auditorijos.

Kadangi didvyriai nevystomi, o piktadarys gauna daug ervės ir laiko atsiskleisti, Tanosas, galima teigti, tampa pagrindiniu „Begalybės karo“ veikėju. Tai nėra toks pats atvejis kaip tada, kai Heatho Ledgerio Džokerio šou pasisavino visą „Tamsos riterį“ (angl. „Dark Knight“) sau. Tai labiau buvo motyvuotas scenaristų Christopherio Markuso ir Stepheno McFeely‘io bei režisierių brolių Russo sprendimas. Ir jis pasiteisino su kaupu. Nes ambicingiausiam serijos filmui reikia ambicingiausio blogiečio. Ir mes jį gavome.

Visas dešimtmetis vienoje vietoje

Su dauguma veikėjų supažindinti nereikia, dalį laiko skyrėme Tanosui, tai kuo užpildysime likusį filmą? Žinoma, kad veiksmu! Taip, veiksmo, kovų, nuotykių ir visko, kas kelia susižavėjimą, aiktelėjimus, adrenalino lygį kraujyje ir šiurpuliukus čia nors vežimu vežk. Visa tai padaryta su milžinišku kruopštumu ir dėmesiu kokybei.

Tačiau čia ir galėjo būti didysis „Begalybės karo“ fiasko. Tanoso siužetinė linija ir pykšt pokšt ekstravaganza nebūtų išvežusi viso filmo. Nesupraskite neteisingai, nuobodu nebuvo ir tos pustrečios valandos tikrai neprailgo. Filmas puikiai surežisuotas, nes dėmesys buvo prikaustytas. Tačiau jei viskas būtų ir važiavę ta pačia linkme, po seanso būtų likęs neypatingai gardus poskonis ir šioks toks nusivylimas. Vis tik, taip neatsitiko.

Ir to priežastis yra puikus trečiasis filmo veiksmas. Dauguma holivudinių didelio biudžeto projektų turi rimtą bėdą – pradėję skambia gaida, jie vėliau išsikvėpia, gal net tiksliau būtų pasakyti, jog jie išsibezda. „Begalybės karui“ tokios diagnozės konstatuoti toli gražu negalėčiau. Filmo kulminacijoje, atomazgoje ir epiloge suskamba netikėtos natos. Ši filmo atkarpa yra, bene, aukščiausias taškas, kuriame buvo atsidūrusi „Marvel“ filmų režisūra ir scenarijus. Tai buvo rizikingas sprendimas. Bet jis pasiteisino. Tik dėl jo dalis žmonių iš salės išėjo priblokšti. Tik per šią atkarpą salėje buvo visiška tyla, kurios nepertraukė anei vienas kramstelėjimas ar trakštelėjimas. Visiškas dėmesio pavergimas.

Grįžtant prie viso filmo dekonstravimo, tai „Begalybės karas“ yra paminklas „Marvel“ kino visatos nueitam keliui. Šioje juostoje telpa visi komponentai, kurie pavertė šią filmų seriją sėkminga ir dėl ko, žmonės myli šiuos filmus ir veikėjus. „Begalybės karas“ yra ta begalinė aibė, į kurią sutelpa visi iki šiol sukurti šios serijos projektai, su visais savo išskirtinumais. Nors tai galėjo pavirsti į lengvą jovalą, broliai Russo, įdėdami milžiniškas pastangas, sugebėjo visą tai sustyguoti.

Ausims ir akims

Kai investuoji šimtus milijonų dolerių, juk viskas vizualiai turi atrodyti nepriekaištingai, ar ne? Henry‘io Cavillo ūsai, ar tiksliau jų nebuvimas, su jumis pasiginčytų. Vis tik, Supermeno ponosio plaukų retušavimo katastrofų konkurentai iš „Marvel“ nepatyrė ir ši „Keršytojų“ dalis atrodė puikiai. Specialieji efektai ir kameros darbas buvo vieni iš tų dėmesį visiškai prikaustančių elementų. Mano asmeninis vau momentas buvo vienas ne toks masiškas epizodas su Daktaru Streindžu. Tad ir daugybę herojų apimančios, ir į pavienius personažus koncentruotos scenos dovanojo mums tai, ką geriausio gali pasiūlyti šiandieninio kino vaizdų kūrėjai.

Atskiros pagyros keliauja specialistams, kurie kompiuterinių technologijų pagalba kūrė veikėjus. Geriausiai šių profesionalų kruopštumo rezultatą atskleidžia Tanoso išvaizda. Nors didelę dalį šio veikėjo puikumo sudaro vaidyba ir jo istorija, jis taip pat ir labai kokybiškai atrodė. Tai buvo puikus pavyzdys kaip reikia kurti vien kompiuterine grafika paremtą veikėją.

Garsų kategorijoje kūrėjai pasirinko saugų kelią. Sunku vienareikšmiškai nuspręsti ar tai buvo teisingas pasirinkimas. Muzikiniam takeliui buvo naudojamas vizitinis „Keršytojų“ motyvas ir keletas šabloninių melodijų. Tai įsikomponavo į visą kūrinio visumą, tačiau pernelyg ir nenudžiugino. Šviesos spinduliu tapo pirma scena su Galaktikos sergėtojais. Tai visiškai nestebina, ypač žinant šių veikėjų, o tiksliau Žvaigždžių Lordo, atsidavimą praėjusio amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečio melodijoms. Vienintelis maloniai nustebinęs akcentas kiek banalokoje ir nykioje garsinėje filmo gamoje.

Vardai ir veidai

Ir vardų, ir veidų gausa „Begalybės karas“ tikrai pasižymi. Sunku kažką konkrečiai išskirti, nes aktorius su veikėjais mes jau seniai sutapatinome savo galvose ir jie jau tapo populiariosios kultūros stabais. Žinoma, visi daug laiko ekrane negavo, bet ir net ir nesulaukę daug progų pasireikšti, išnaudojo savo laiką kokybiškai.

Dar šiek pagyrų nusipelnė jau apdainuotas Tanosas ir jį įkūnijęs aktorius Joshas Brolinas. Be gero jo pasirodymo kalbėti apie Tanoso išskirtinumą būtų bergždžias reikalas.

Greit užsimezgė chemija tarp kai kurių veikėjų, kurie susitiko tik šiame „Marvel“ filme. Tai neabejotinai ir juos įkūnijusių aktorių nuopelnas.

Mano asmeniniu favoritu šioje visatoje tampa Toras ir aktorius Chrisas Hemsworthas. Pirminiuose „Marvel“ filmų serijos etapose jis atrodė kiek blankokai, tačiau ir trečiojoje „Toro“ dalyje, ir šiame filme jis atsiskleidžia gražiausiomis spalvomis.

Jeigu ilgai sekate šią seriją, tai neabejotinai ir jūs turite savo favoritą veikėjų ar aktorių tarpe. Galima beveik šimtu procentų garantuoti, kad ir „Begalybės kare“ jūsų numylėtinio ar numylėtinės pasirodymas nenuvils, nesvarbu kiek laiko jis gaus.

… ir pabaigai

Tikrai ne viskas šioje apžvalgoje parašyta apie tai, iš ko susideda „Keršytojai. Begalybės karas“. Apie konkretesnius dalykus kalbėti sunku, neatskleidžiant svarbiausių siužetinių detalių. Kad apie tai tikrai rasite su kuo pakalbėti liudija faktas, kad šis filmas daugiausiai uždirbusių savaitgalio juostų sąraše karaliavo ne tik pasaulyje, bet ir Marijos žemėje, kurioje uždirbo kiek daugiau nei 130 tūkst. eurų. O kur dar galybė žmonių mačiusių šį filmą visoje plačiojoje planetoje…

„Keršytojai. Begalybės karas“ prieš savo pasirodymą kėlė nežmoniškus lūkesčius daugelio gerbėjų tarpe. Tai tikrai ambicingiausias pastarųjų laikų Holivudo projektas. Ir galima konstatuoti, kad lūkesčiai buvo pateisinti, o ambicijos pasiektos. Tačiau tai dar ne pabaiga. Po metų mūsų laukia visiškas iki šiol „Marvel“ kino visatos nueito kelio apibendrinimas ir uždarymas bei naujo kelio atvėrimas. Mūsų laukia dar viena serija. Tad, laukime tęsinio.