Gyvename laikais, kuomet filmų tęsiniai užsitęsia ilgiau nei būtų sveika žiūrovų akims, o perdirbinių bumas dar labiau iškreipė pasiūlą. Tokiu metu labiausiai džiugina originalūs nauji projektai, o ne apdulkėję „skeletai“, ištraukiami iš spintos antram gyvenimui. Režisieriai ir kompanijos klaidingai mano, jog su pažįstamu pavadinimu viskas paprasčiau. Paprasčiau tik vienu klausimu – žiūrovai atpažįsta pavadinimą ir vien tai dalį jų atveda į kino teatrus, tačiau tai, kas liečia filmo turinį, nukenčia beveik visada. Apsiribojama matytu turiniu, nesukuriama nieko naujo. Vietoj to, jog režisierius kurtų ir galėtų įgyvendinti savo idėjas, jis tik pakeičia viršutinius rūbus, nors prieš kiekvieno filmo premjerą galime girdėti, kad tai bus visai kas kita, kitas požiūris, kita idėja ir įgyvendinimas, bet, deja, tai būna tik trumparegiškas melas užantyje slepiant seną pagrindą.

Po šios ilgos pradinės tirados galiu pasiekti esmę – filmas „Oušeno 8“ (angl. „Ocean‘s 8“) atstovauja būtent perdirbinių kategorijai, nors ir bando nusikratyti šia etikete. Juostos režisierius yra Garry‘is Rossas. Simboliška, jog karjerą pradėjęs kaip scenaristas, jis prieš 30 metų sužibėjo su kūriniu „Big“, kuris vėliau sulaukė daugybės netiesioginių perdirbinių – beveik identiško turinio filmų. Vėliau ėmėsi režisūros ir labiausiai pasižymėjo su kūriniu „Favoritas“ (angl. „Seabiscuit“), kuris nominuotas net septyniems Oskarams, tačiau nesėkmingai nė vieno iš jų nelaimėjo. Tuomet sekė 9 metų pertrauka, atvedusi į plačiau žinomo filmo „Bado žaidynės“ (angl. „The Hunger Games“) režisieriaus kėdę. Na, o dabar bent trumpai tapo matomas ant „Oušeno 8“ plakato.

Siužetas

Kažko naujo pasakyti neįmanoma – vagysčių ir apgavysčių meistrė Debė paleidžiama iš kalėjimo anksčiau laiko. Nespėjusi išžengti pro kalėjimo vartus ji mintyse turi planą kaip įvykdys naują nusikaltimą. Šį kartą nusitaikyta į itin prabangų brangakmenių vėrinį, kurį ne tik bus bandoma nugvelbti, bet ir padaryti tai kuo stilingiau bei netikėčiau. Kaip ir ankstesnėse dalyse planui įgyvendinti bus reikalinga komanda – žmonės su skirtingais gebėjimais bei charakterio savybėmis, leidžiančiomis kurti komiškas situacijas. Kuom tai skiriasi nuo to ką matėme anksčiau? Visa tai įgyvendinti bandys išskirtinai moteriška kompanija.

Kūrinio tapatybė

Kaip jau minėjau, kūrėjai nesutinka su teiginiu, jog tai yra perdirbinys, ir filmą įvardija kaip spin-off‘ą (susijusį su pradiniu kūriniu, jį papildantis ar vykstantis gretimai). Į filmą įpinama detalė, jog patvirtintų šią teoriją – Debė yra Denio (pagrindinis ankstesnių juostų veikėjas) sesuo. Tai siužetui neturi jokios aiškios ar reikšmingos įtakos ir egzistuoja tik dėl paties fakto. Realiai pakeičiama veikėjų lytis, suteikiama nauja užduotis, o visa kita vyksta pagal seniau išbandytą receptą. Ir jei galime ginčytis, dėl to ar tai perdirbinys, ar tęsinys, akivaizdu, jog bandoma atgaivinti seriją jojant ant tos pačios auksinės kumelės kaip ir anksčiau, tik ji kur kas labiau pavargusi ir pasenusi, nebetinkama tam pačiam darbui.

Iš tiesų vyriška kompanija sukosi kur kas stilingiau, siužete pasitaikydavo daugiau netikėtų vingių ir suktybių, kurias žiūrovas suprasdavo tik filmo pabaigoje. Šioje dalyje galvą tekdavo sukti dėl visai kitų dalykų. Pavyzdžiui, vienas iš nusikaltimo etapų planuojamas itin kruopščiai ir pavyzdingai, o galų gale paaiškėja, jog kitas analogiškas procesas suplanuotas nelogiškai ir atmestina ranka, taip ir paliekant kankintis su klausimu, kam viso to dar reikėjo? Kitas svarbus ankstesnių dalių akcentas – humoras, ties kuriuo šiuo atveju persistengta nebuvo. Nors už galvos imtis nevertė ir antakių į viršų nekėliau, tačiau kažko labai linksmo, ką ir po kelių dienų prisiminęs juokčiausi, nebuvo. Teisingiau, jau kitą dieną negalėjau prisiminti nė vieno tikslaus juokelio, kuris būtų įstrigęs. Siužetas nepretenzingas, kaip ir visas filmas, visa laimė, jog būtent to ir tikėjausi, tad nusivilti tikrai neteko.

Veikėjai ir aktoriai

Panašu, jog buriant aktorių kolektyvą buvo mesti didžiausi resursai – tiek finansiniai, tiek dėmesio. Suburta komanda išties priverčia suklusti – Sandra Bullock, Cate Blanchett, Anne Hathaway, Helena Bonham Carter, Rihanna, Awkwafina ir kiti. Deja, garsus aktorių kolektyvas nesugebėjo sukurti šedevro, nors priekaištų vaidybai ir nėra daug, tačiau viską sugadina lėkštoki veikėjų charakteriai ir dialogai. Pasirinktas klasikinis komandos formavimas – aiški lyderė, kompanijos blogiukė, nebijanti susitepti, kompiuteristė, šeimyniška asmenybė ir persona, kuri savo nevėkšliškumu viską apsunkina. Kas be ko, kompanija tokia, jog rasizmu kūrėjai tikrai nebus apkaltinti. Iki pilno komplekto trūko tik indėnų atstovės, tad auditorija turėtų likti patenkinta. Bėda, jog visos jos blankios ir neįdomios, nors kai kurių jų pašalines gyvenimo aplinkybes ir sužinome, tačiau viskas atlikta pagal tą patį šabloną kaip ir kituose filmuose.

S. Bullock ir C. Blancher susitvarko geriausiai, o man asmeniškai įdomiausia buvo stebėti H. B. Carter, kurią dažniausiai galima išvysti visiškai priešingose rolėse. Vis tik ji neįtikino ir bus viena tų nelaimingų aktorių, kuriai nori nenori kur kas geriau limpa stiprios blogiukės etiketė, o ne pasimetusios nesusipratėlės vaidmuo. Sudėtingiau su A. Hathaway personažu. Ji įkūnijo tuščią ir kvailą žvaigždę. Tas kvailumas erzino, bet toks vaidmuo ir nieko nepadarysi. Kur kas blogiau tapo, kai personažas transformavosi į protingą, tačiau kvailumas nuo veido ir iš žodžių niekur nedingo.

Tai, kas liko

Techniškai tai, kaip ir daugeliu kitų kriterijų, yra visiškai neišsiskiriantis filmas. Holivudo produkcija vizualiai beveik visada yra kokybiška. Apie muziką vėl pasakyti kažką daugiau yra sunku, nes nė viena daina neįstrigo. Iš kitos pusės – kai būna blogai, tikrai pastebėsi, todėl reiškia blogai nebuvo. Galiu pagirti veikėjų aprangą ir stilistiką, kuri atitiko filmo nuotaiką ir situaciją. Ar bus tęsinys? Nenustebčiau ir prognozuočiau, jog kitą kartą faktas, kad pagrindinė veikėja yra Denio Oušeno sesuo, vaidintų kur kas didesnį vaidmenį. Pavyzdžiui, brolio klaidos ar skolos iš praeities prisivytų Debę ir dėl to ši turėtų imtis naujos vagystės. Greitai pamatysime, kaip viskas klostysis. Mat viskas priklausys nuo finansinės dabartinio filmo sėkmės.

Pabaigai

Visiškai nepretenzingas filmas, nenorintis būti perdirbinys, bet formaliai tokiu esantis. Naujas rūbas stilingų ir suktų apgavysčių bei vagysčių filmui, tačiau bėda, jog stilingiausi jame ir lieka tik rūbai, o ne pačios vagystės. Tinkamas praleisti laiką apie nieką negalvojant, tačiau daugiau tikėtis pražūtinga – mat po kelių dienų jau galite būti visiškai pamiršę, kad buvote kino teatre.