Iki 2017 m. Riano Johnsono pavardė nebuvo plačiai žinoma – na, keli trumpametražiai, vienas kitas televizijos projektas, trys kritikų ir žiūrovų visai neblogai įvertinti pilno metro filmai („Plyta“ (angl. „Brick“, 2005 m.), „Broliai Blumai“ (angl. „The Brothers Bloom“, 2008 m.) ir „Laiko kilpa“ (angl. „Looper“, 2012 m.)) – neblogai, bet nieko tokio įspūdingo, dėl ko būtų verta jį įsiminti. Tačiau 2017 m. (ir jau šiek tiek anksčiau) šio režisieriaus pavardę žinojo visi, kam nesvetimi įvykiai, nutikę „seniai seniai, tolimoje galaktikoje“ – būtent R. Johnsonui buvo patikėta režisuoti VIII „Žvaigždžių karų“ epizodą „Paskutiniai džedajai“ (angl. „Star Wars: Episode VIII – The Last Jedi“). Vis tik labai didelei daliai šios nemirtingos kosminės epopėjos gerbėjų nelabai patiko tai, kaip įvykiai pakrypo R. Johnsono režisuotuose „Paskutinuose džedajuose“, tad dabar deda visas viltis į J. J. Abramsą ir tikisi, kad šiam pavyks atpainioti savo pirmtako visiškai sumazgytus galus. Savo ruožtu R. Johnsonas, net ir laikinai pastumtas į šoną nuo „Žvaigždžių karų“ (planuojama, kad į šią visatą jis grįš režisuoti naujos trilogijos), be darbo neliko – šiemet jis pristato naują ir visiškai kitokio žanro juostą – komišką kriminalinę dramą „Ištraukti peiliai“.

Trumpai apie filmo siužetą
Rytą po 85-ojo gimtadienio turtingas rašytojas, leidėjas ir Trombių šeimos patriarchas Harlanas (akt. Christopher Plummer) randamas negyvas. Mirties priežastis – savižudybė, Harlanas skustuvu persirėžė sau gerklę. Maždaug po savaitės sukrėstą šeimą aplanko dviejų policininkų lydimas privatus detektyvas Benua Blankas (akt. Daniel Craig). Įtariama, kad viskas ne taip, kaip atrodo, ir galbūt garbusis Harlanas iš gyvenimo pasitraukė ne savo noru. Dėl to pareigūnai apklausia visus šeimos narius ir Trombių dvaro darbuotojus. Pamažu ima aiškėti, kad priežasčių nekęsti Harlano Trombio turėjo beveik kiekvienas šio klano narys. Tačiau tiesa paaiškės tik visoms dėlionės detalėms stojus į savo vietas.

Kas tai padarė?
Iš pradžių atrodo, kad „Ištraukti peiliai“ klostysis pagal François Ozono „8 moterys“ (pranc. „8 femmes“) modelį – kažkas, iš apklausiamųjų pameluos, kažkas kai ką nutylės, ką nors pamirš… Iš šių pasakojimų paaiškės, kad beveik kiekvienas jų – potencialus Harlano žudikas, turėjęs savų motyvų tokiu būdu suvesti sąskaitas. Vis tik R. Johnsonas veda savo filmą kiek kitokia linkme, o nauji siužeto posūkiai netikėtai vis apsuka situaciją kitu kampu.

Kita vertus, pradėję beveik kaip televizijos laidos imitacija (Trombių klano apklausa) „Ištraukti peiliai“ netampa teatriniu filmu, lokacijas išplėsdami už Trombių dvaro ribų.

Režisierius iki pat pabaigos vedžioja žiūrovus už nosies ir kaitalioja „žinojimo“ poziciją. Iš pradžių žinome tiek, kiek Trombius apklausiantys pareigūnai – informacija dėliojasi iš liudijimų. Tačiau nuo tam tikro momento žiūrovams tarsi leidžiama žinoti daugiau nei detektyvams – vėliau paaiškėja, kad tas žinojimas buvo nepilnas.

Paprasti įtariamieji
Šio filmo svarbiausi komponentai – personažai ir siužeto intriga. Ši atsiskleidžia iš Trombių klano liudijimų, nepasakytų minčių ir nepapasakotų prisiminimų bei Blanko daromų įžvalgų.

Kaip ten bebūtų, veiksmo (neskaitant pabaigoje įterptų automobilių gaudynių) nėra daug, šio filmo variklis – personažai, kuriuos galima išskirti į tris grupes: Trombių klanas, Trombių darbuotojai, detektyvai.

Velionį Harlaną Trombį supo glaudus šeimos žiedas – vyriausioji dukra Linda (akt. Jamie Lee Curtis) su sutuoktiniu Ričardu (akt. Don Johnson) ir suaugusiu sūnumi Ransomu (akt. Chris Evans), viduriniojo sūnaus našlė Džoni (akt. Toni Collette) su studente dukra Meg (akt. Katherine Langford) bei jaunėlis Voltas (akt. Michael Shannon) su žmona Dona (akt. Riki Lindhome) ir paaugliu sūnumi Džeikobu (akt. Jaeden Martell). Tiesa, dar yra Harlano motina – senučiukė močiutė Vaneta (akt. K Callan), tačiau į jos buvimą nedaug kas kreipia dėmesį. O be reikalo…

Antroji grupė – Trombių dvaro darbuotojai. Jų, tiesa, ne tiek jau daug – Harlano slaugė Marta (akt. Ana de Armas), kurios kilmės Trombiai niekaip neatsimena – žino tik tiek, kad jos šeima imigravo į JAV iš kažkurios Pietų Amerikos valstybės; patarnautoja Fran (akt. Eddi Paterson) ir už stebėjimo kameras atsakingas senjoras ponas Prūfrokas (akt. M. Emmet Welsh). Tiesa, vėliau pasirodo notaras (akt. Frank Oz).

Ir galiausiai – Harlano mirties aplinkybes tiriantys pareigūnai – policininkai Eliotas (akt. LaKeith Stanfield) ir Vagneris (akt. Noah Segan) bei privatus detektyvas Benua Blankas.

Ne tik įprastas detektyvas
Visi, net ir mažiau laiko ekrane gaunantys Trombių klano atstovai, yra išskirtiniai ir ryškūs. Tačiau ne tik jų grimasos, akių vartymas ar ironiškos šypsenėlės įmaišo į šią sunarpliotą detektyvinę istoriją ir žiupsnį humoro. Sarkastiškai žvelgdamas į buržua klasę R. Johnsonas nepraleidžia progos ne kartą iš to pasišaipyti, nepamiršdamas užkabinti tokių būdingų ydų kaip godumas, puikybė ar dviveidiškumas. Žinoma, kai kurios scenos atrodo gerokai perspaustos, tačiau galima jas praleisti pro pirštus.

Ypač, jei nors kartą teko dalyvauti tokio tipo atrakcijoje kaip „šeimos balius“ ar „giminės suvažiavimas“. Manėte, kad tik jūsų giminaičiai bjaurūs ir pasiryžę vieni kitiems perkąsti gerkles? Nieko panašaus! Ir „Ištraukti peiliai“ tik patvirtina šią tiesą.

Tačiau ir tai dar ne viskas – neapsiribojama vien tik detektyvo ar sarkastiškos komedijos elementais. Pabaigoje juosta įgauna daugiau veiksmo ir įtampos, ir tonas jau šiek tiek pasikeičia, o humoras dar šiek tiek patamsėja.

Personažai ir aktoriai
Personažus jau šiek tiek aptarėme aukščiau. Dar sykį verta pasikartoti, kad kiekvienas jų – net ir mažiau ekrano laiko gaunantys – yra reikalingi sraigteliai, kad veiktų visas darnus mechanizmas. Žinoma, iš esmės – tai yra tipažų rinkinys, tačiau jie visi pasitarnauja pasakojamai istorijai.

„Vakaro vedėjo“ vaidmuo tenka Benua Blankui – iš pradžių jis tyliai (beveik) sėdi kampe ir aiškiai jaučiama, kad yra pašalietis, tačiau ilgainiui jo žinojimo pozicija pradeda sutapti su tuo, ką žino žiūrovai. Benua Blankas yra savotiškas Šerlokas Holmsas, perkeltas į XXI amžių – žavingas, gracingas, išlaikęs džentelmeniškas manieras ir laikyseną. Galbūt kartais pro šį modernų Holmsą šiek tiek prasimuša žymiausias Danielio Craigo vaidmuo – agentas 007, bet, ko gero, tai galima atleisti.

Antras kertinis personažas, ant kurio laikosi ši istorija, yra Harlano slaugė Marta, kurios skrandis, jos nelaimei, yra neklystantis melo detektorius. Tai šiame pasakojime pasitarnauja ne kartą. Būtent į Martos perspektyvą nuo tam tikro momento perkeliamas ir žiūrovų žinojimas apie tai, kas įvyko ir kas vyksta. Tik tai, ką žino Marta, dar nebūtinai yra tiesa.

Tad didžiausias krūvis gula ant D. Craigo ir Anos de Armas pečių. Jei pirmajam, kaip jau minėta, kartais nepavyksta išvengti iš kitur atsinešto superkieto vyruko įvaizdžio, tai A. de Armas kuria žmogišką, nors šiek tiek ir sukarikatūrintą personažą. Tačiau šiame filme, ko gero, nuo tokio likimo neišsisuko nė vienas iš personažų. Dar trumpam grįžtant prie D. Craigo vaidinamo Benua Blanko, šiek tiek glumina jo akcentas – vardas ir pavardė byloja, kad šio personažo kilmė turėtų būti frankofniška, tačiau iš tarties to tikrai negalima pasakyti. Bet kokiu atveju – net jei akcentas ir šiek tiek ne toks, koks turėtų būti, tai personažui suteikia papildomo žavesio.

Visi kiti veikėjai gauna mažiau ekrano laiko, tačiau vis tiek palieka ryškų įspaudą šiame pasakojime – arogantiškas Ransomas, pagiežinga pamaiva Džoni, dviveidis Ričardas, tamsios nuoskaudos pritvinkęs Voltas… Puikūs aktorių Chriso Evanso, Toni Collette, Dono Johnsono ir Michaelo Shannono pasirodymai. Galbūt šiek tiek gaila dėl Jamie Lee Curtis vaidinamos Lindos – neskaitant bendrai kritikuojamų buržua savybių, ji iš margo personažų būrio išsiskiria nebent ryškios spalvos kostiumėliu, nors realiai, šioje istorijoje ji yra tragiškiausias personažas. Netikėtai nustebina senosios matriarchės Vanetos personažo panaudojimas – dažniausiai ji parodoma labai netikėtai, o itin garbus amžius ir nekalbumas jai (ir visam pasakojimui) suteikia dar daugiau paslaptingumo.

Aktorių darbą galima vertinti beveik aukščiausiais balais. Beveik – na, nes vis tik buvo kelios scenos, kur rėkimo, nenatūralumo ir perspaudimo buvo tikrai per daug. Bet tam juk ir yra režisierius, ar ne?

Techniniai dalykai
Iš pradžių sukuriama Agathos Christie detektyvus primenanti atmosfera – na, žinote, ūkanų apsiaustas nuošalus dvaras, viduje pritemdytas šešėlių ir sunkių užuolaidų. Tai padeda sukurti paslaptingą nuotaiką ir padidinti intrigą. Interjeras kartais net atrodo perkrautas detalių, tačiau ilgainiui akis apsipranta.

Kamera juda tolygiai, gana dažnai, kaip geriausiuose šio žanro klasikos pavyzdžiuose stambūs planai koncentruojami į detales. Dinamiškai perteikta gaudynių scena.

Filmo siužetas konstruojamas ne tik iš „dabarties“ – t. y. rodomo momento įvykių, bet ir iš prisiminimų, pasakojimų ar prielaidų – dažnai tai perteikiama ne žodžiais, o vaizdais, tad natūralu, jog montažas tam pasitarnauja.

Reziumė
„Ištraukti peiliai“ – gudriai suraizgytas detektyvas, pagal geriausias Agathos Christie tradicijas vedžiojantis žiūrovus už nosies iki pat pabaigos – klaidinantis, keičiantis kryptį, sukuriantis iliuziją ir išlaikantis intrigą. Puikus aktorių kolektyvas, spalvingi, įsimintini personažai, juodasis humoras, įtraukiantys dialogai – visa tai šį filmą paverčia į patrauklų reginį, neleidžiantį nė akimirkos nuobodžiauti. O po paviršiniu lengvu ir kartais gal kiek eklektišku sluoksniu glūdinti kritika sumaterialėjusiems buržua prideda papildomo svorio, kad ši juosta netaptų vien lengva pramogine peržiūra. Tad pasiilgusiems klasikinio detektyvo, šis ryškus filmas gali tapti tikru atradimu kino teatrų repertuaruose.