Daugybė animacinių filmų jau tampa bene kasdienybe mūsų kino teatruose. Jaunosioms atžaloms dabar kino teatruose yra tikrai aukso amžius, kai bene kas savaitę galime mėgautis vis naujais nuotykiais. Tačiau ne visi animaciniai filmai yra verti didžiojo ekrano. Tai dažniausiai galioja ne didžiųjų „Disney“, „Pixar“ ar „Dreamworks“ kuriamiems animaciniams filmams, nors kartais ir tie nėra stebuklingi. Būtent nepriklausomų studijų kuriami filmai iš viso pasaulio dažnai verčia pakelti vieną antakį. Bet kartais po netradicine išvaizda pasirodo gana patrauklus ir net edukacinis filmas. Vienas tokių – naujoji animacinė premjera „Leo da Vinčis: Misija Mona Liza“.

Siužetas

Leo – jaunas, vietoje nenustygstantis išradėjas, kuriam vis norisi išbandyti naujus išradimus. Jo draugų tarpe – geriausias draugas Lorenzo ir pasakiškai graži Liza. Akivaizdu, kad jaunasis Leo jaučia simpatiją Lizai ir nutapo jos paveikslą. Kai Lizos šeimą ištinka nelaimė, Leo ruošiasi į žygį, kartu su draugais, kad išgelbėtų merginą nuo namų praradimo. Lobių paieškos nėra tokios paprastos, kai tenka susidurti su daugybe kliūčių ir pavojingais piratais, bet net ir juos įmanoma įveikti pasitelkiant įvairiausius išradimus ir net delfinus.

Apie filmą

Italijoje sukurtas animacinis filmas iš esmės turėtų džiuginti visus žiūrovus. Iš pirmo vaizdo, tai labai neįprasta animacija. Tiksliau, pati animacija yra priartinama prie jau tos kokybiškos Holivudo produkcijos kalbant apie veikėjus, bet jų judesiai ir visas veiksmas vis dar išlaiko Europos animaciniam kinui būdingą vaizdą. Toji 3D animacija dar nėra tokia įprasta mums, dažniausiai matančius iki smulkiausių detalių išdirbtus „Pixar“ ar kitų studijų filmukus.

Filmo istorija yra kiek kitas reikalas. Aišku, visai ne naujiena gauti pasakojimą apie tikrus žmones, tikrus išradimus ir visiškai išgalvotą pasakojimą. Bet žinant Leonardą da Vinčį ir jo absoliučiai paslaptingą personą – gali būti, kad net tai, kas rodome filme, galėjo nutikti. Gal ir ne. Čia kaip kas suinterpretuos. O iš esmės filmukas gana nuosekliai nuo utopiškai gražios Italijos ir nepaprastai lengvo gyvenimo pereina prie problemos ir imasi greitai ją spręsti. Visa istorija yra tokia paprasta ir nuosekli, kad ją tikrai supras bet kurio amžiaus vaikas.

Kas geriau, kalbant iš edukacinės prizmės, tai kad filmukas turi daug personažų ir jau gali padėti  su istorinėmis asmenybėmis. Pirmiausia, tai Leonardas da Vinčis (akivaizdu), tada paslaptingoji Mona Liza, kurios fenomenas yra absoliučiai gūdus miškas dar iki šiol visiems ją stebintiems ir analizuojantiems. Filme taip pat išvysime ir netikėtai atsirandanti italų politiką, diplomatą, istoriką, filosofą ir rašytoją Nikolą Makiavelį. Aišku, ne savo pasiekimų viršūnėje, o gal arčiau sauskelnių, bet būtent tuo metu, kada jo neeiliniai sugebėjimai jau vystėsi.

Vizualiai filmukas pritrenkiančiai gražus. Daug ryškių spalvų, ypatingai gražūs, kad ir pieštiniai, vaizdai atpalaiduoja, įtraukia į istoriją, norisi mėgautis filmuku net negirdint, kas ten yra kalbama. Savotiškai kitaip perteikiami baisumo elementai yra tik dėl piratų ir kad juos nugalėjus būtų galima mažiesiems džiaugtis. Net ir lietuviškas dubliažas šiame filme tikrai nenuvilia. Akivaizdu, kad dubliuojanti studija tikrai pasistengė versdama tekstą ir parinkdama tinkamus aktorių balsus įgarsinimams. Keista, jog nė vienas veikėjas neerzina, o taip būna retai.

„Leo da Vinčis: Misija Mona Liza“ kinuose pasirodo kaip tik prieš mokomąjį periodą ir be jokios abejonės paskatins jaunuosius žiūrovus pasidomėti istorinėmis asmenybėmis. Tai gana smagi ir ugdanti pramoga bet kurio amžiaus vaikams. Tėvams jis taip pat neturėtų tapti kančia, mat 85 minutės kupinos gražių vaizdų ir nenuilstamo veiksmo praskrieja kaip vėjas.